Modulis FIZIKA / BIOFIZIKA / APLINKOS FIZIKA

 

 
 

Tema: Radiacijos baimė: gandai ir tikrovė

A

Aktyvinimas (angl. – activation) – radionuklidų gaminimas (ap)švitinant.

Aktyvumas (angl. – activity) – tam tikro radionuklidų kiekio radioaktyviųjų skilimų skaičius per vienetinį laiko tarpą. Radionuklidų, tam tikru metu esančių kokioje nors energinėje būsenoje, kiekio aktyvumas A= dN/dt; čia dN — šuolių iš tos būsenos per laiko tarpą dt tikėtinas skaičius. Vienetas: s-1. Specialus vieneto pavadinimas yra bekerelis: 1 Bq = 1 s-1. Kartais naudojamas ir ankstesnis specialus vienetas kiuris (Ci): 1 Ci = 3,71010 Bq.

Didžiausias leidžiamasis (radionuklidų) aktyvumas (angl. – maximum permissible concentration) didžiausias radionuklidų aktyvumas, nustatytas remiantis radiacinės saugos reikalavimais.

Savitasis aktyvumas (angl. – specific activity, mass activity, concentration) – bandinio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg (bekerelis kilogramui).

Tūrinis aktyvumas (angl. – volumic activity, activity concentration, concentration) – bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: dujose - Bq/m3 (bekerelis kubiniam metrui), skysčiuose - Bq/1 (bekerelis litrui).

ALARAžr. radiacinės saugos optimizavimas.

Apšvita (angl. – exposure) – žmonių, gyvūnų, augalų, medžiagų ar įvairių produktų ir gaminių vei­kimas jonizuojančiąja spinduliuote.

Atsitiktinė apšvita (angl. – accidental exposure) – žmonių apšvita dėl nelaimingo atsitikimo. Jai nepriskiriama avarinė apšvita, kurią patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą.

Gamtinė apšvita (angl. – natural exposure) – gamtinių šaltinių (kosminės spinduliuotės, patalpose esančio radono, grunte, statybinėse medžiagose, geriamajame vandenyje ir kt. esančių gamtinių radionuklidų ir pan.) nulemta apšvita.

Gyventojų apšvita (angl. – public exposure) – iš spinduliuotės šaltinių gyventojų patirta apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvita ir normaliąją vietinę foninę apšvita, tačiau įskaitant ap-švitą, susijusią su praktine veikla bei apšvitos sumažinimo situacijomis.

Išorinė apšvita (angl. – extenial exposure, external radiation cxposure) – apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji spinduliuote.

Letalinė apšvita arba mirtinoji apšvita (angl. – lethal exposure, fatal exposure) – apšvita, kurią patyrus žūva įvairus organizmai.

Profesinė apšvita (angl. – occupational exposure) – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančių darbuotojų pa­tirta apšvita.

Vidinė apšvita (angl. – internal exposure, internal irradiation) – žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiog pro kūno odą patenka radionuklidai. Vidine apšvita nelaikoma brachiterapijos metu patiriama apšvita.

Radioaktyviosios atliekos (angl. – radioactive waste) – naudotos ir netinkamos naudoti skystos ir kietos radioaktyviosios medžiagos, kurių aktyvumas ar savitasis aktyvumas viršija nustatytus lygius.

Atominės elektrinės avarija (angl. – nuclear power plant accident) – Atominės elektrinės veikimo sutrikimas, dėl kurio į aplinką išmetamos radioaktyviosios medžiagos, o padidėjęs jonizuojančiosios spinduliuotės lygis viršija normatyvinių dokumentų nustatytus lygius.

Branduolinė avarija (angl. – nuclear accident) – dėl įrangos gedimo ar technologinio proceso pažeidimo kilusi bran­duolinio reaktoriaus avarija, kurios metu galima žmonių apšvita, viršijanti didžiausią leidžiamąją dozę.

Radiacinė avarija (angl. – radiation aceident, radiological aceident) – bet koks netikėtas įvykis, apimantis veiksmo klaidą, įrangos triktį arba kitą nesėkmę, kurios (galimi) padariniai negali būti ignoruojami radiacinės saugos požiūriu ir kurie gali sukelti galimąją apšvitą arba nekontro­liuojamos apšvitos sąlygas.

B

Bekerelis (angl. – becquerel) – specialus aktyvumo vieneto pavadinimas. Vienas bekerelis - tai toks aktyvumas, kai per sekundę įvyksta vienas radioaktyvusis skilimas: 1 Bq = l s-1.

C

Branduolinio kuro ciklas (angl. – nuclear fuel cycle) – visos operacijos, susijusios su branduolinės energijos gamyba, įskai­tant urano arba torio kasybą, smulkinimą, apdorojimą ir sodrinimą. Į ciklą įeina branduolinio kuro gamyba, branduolinių reaktorių veikimas, bran­duolinio kuro atgaminimas, laipsniškas branduolinių reaktorių eksploata­vimo nutraukimas ir bet kuri veikla, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkyba.

D

Netiesiogiai jonizuojančios dalelės (angl. – indirectly ionizing particles) – neutraliosios dalelės (neutronai, fotonai ir kt.), kurios gali išlaisvinti tiesiogiai jonizuojančias daleles.

Tiesiogiai jonizuojančios dalelės (angl. – directly ionizing particles) – elektringosios dalelės (elektronai, protonai, a dalelės ir kt.), turinčios pakankamai kinetinės energijos, kad jų sąveikos su terpės atomais metu galėtų įvykti jonizacija.

Svorinis audinio daugiklis (angl. – tissue weighting factor) – daugiklis, apibudinantis tam tikro audinio jautrį jonizuojančiajai spin-duliuotei (atsitiktinių reiškinių tikimybę) ir vartojamas efektinei dozei ap­skaičiuoti, kai žinoma lygiavertė audinio dozė.

Svorinis spinduliuotės daugiklis (angl. – radiation weighting factor) – daugiklis, iš kurio dauginama sugertoji dozė, siekiant įvertinti įvairių spinduliuočių pavojų sveikatai.

Deaktyvavimas (angl. – decontamination) – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, apa­ratūros ir kt. objektų bei Žemės paviršiaus.

Detektorius (angl. – detector) – įtaisas ar terpė spinduliuotei ar cheminiam junginiui aptikti.

Blyksninis (arba scintiliacinis) detektorius (angl. – scintillation deteetor) – jonizuojančiosios spinduliuotės detektorius, kurio jutiklis - scintiliatorius.

Jonizacinis detektorius (angl. – ionization detector) – jonizuojančiosios spinduliuotės detektorius, kurio veikimas pagrįstas atomų arba molekulių jonizavimu, veikiant tiesiogiai arba netiesiogiai jo­nizuojančiai spinduliuotei.

Jonizuojančiosios spinduliuotės detektorius (angl. – ionizing radiation detector) – įtaisas jonizuojančiajai spinduliuotei aptikti ir jos energijai pakeisti kitų rūšių energija, kurią būtų galima registruoti ir (arba) matuoti.

Dozė (angl. – dose) – radiacinėje saugoje terminas dozė vartojamas dviem reikšmėmis:

- dydis, apibūdinantis spinduliuotos lauko teikiamą apšvitą;

- spinduliuotos energijos, kurią gavo ar sugėrė taikinys, vertė. Pirmąja reikšme terminas suprantamas, kaip spinduliuotės lauką api­būdinantieji dydžiai: ekspozicinė dozė ir kerma.

Antroji, naujesnė reikšmė, susijusi su tuo, ką gauna taikinys, išryškėja iš dydžių pavadinimų: sugertoji dozė, organo dozė, lygiavertė dozė, efek­tinė dozė ir kt. Kai iš konteksto aišku, apie kurią dozę kalbama, pažyminys dažnai praleidžiamas. Pavyzdžiui, dozimetras dabar dažnai reiškia suger­tosios dozės ar lygiavertės dozės, bet ne ekspozicinės dozės matuoklį.

Didžiausia leidžiamoji dozė (angl. – maximum permissible dose, dose limit) – didžiausia dozė, nustatyta remiantis radiacinės saugos reikalavimais. Jos vertė nustatoma atskirai darbuotojams ir gyventojams. Medicininės apšvitos dozė neribojama, nes diagnozuojant yra svarbi vaizdo kokybė, o gydant - gydymo rezultatas.

Efektinė dozė (angl. – effective dose) – audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio, suma: ; čia HT - T audinio lygiavertė dozė, WT - jo jautrio svorinis daugiklis. HT yra lygiavertė dozė, kuri lygi ; čia WR – R spinduliuotės svorinis daugiklis, DTR - T audinio vidutinė sugertoji dozė. Tada defektinė dozė apskaičiuojama . Vienetas: J/kg. Jis vadinamas sivertu (Sv).

Ekspozicinė dozė (angl. – exposure dose) – Rentgeno ar gama spinduliuotei, tai visų ore sukurtų vienarūšių jonų krūvių suma, kai visi elementariajame tūryje išlaisvinti elektronai ir po­zitronai visiškai sustabdomi ore, padalyta iš to tūrio masės. Neįskaitoma jonizacija, atsirandanti dėl stabdomosios spinduliuotės sugerties, kurią su­kelia antriniai elektronai, išlaisvinti tame elementariajame tūryje. Viene­tas: C/kg (kulonas kilogramui). Anksčiau buvo vartojamas rentgenas (R): 1 R = 2,5810-4 C/kg.

Kaupiamoji dozė (angl. – committed dose) – į žmogaus organizmą patekusio radionuklido per tam tikrą laiko tarpą nulemta dozė. Tuo atveju, kai laiko tarpas nenurodytas, manoma, kad su­augusių jis yra 50 metų ir vaikų – 70 metų.

Kolektyvinė efektinė dozė (angl. – collective effective dose) – visuminė gyventojų efektinė ekspozicinė dozė, apibrėžta kaip ; čia Ei - vidutinė efektinė tam tikros i–osios gyventojų grupės dozė, o Ni - tos grupės individų skaičius. Vienetas: žmogusSv.

Lygiavertė dozė (angl. – equivalent dose) – lygiavertė dozė - organo ar audinio sugertoji dozė, padauginta iš atitinkamo svorinio spinduliuotės daugiklio WR, t.y. HTR = WRDTR; čia DTR - vidutinė T organo ar audinio sugertoji dozė, o WR - svorinis R spinduliuotės daugiklis. Lygiavertės dozės vienetas Jkg-1. Jis vadinamas sivertu (Sv). (Nors sivertas yra džaulio kilogramui sinonimas, jis vartojamas tik kaip lygiavertės dozės vienetas). Iki šiol kartais vartojamas ankstesnis vienetas rėmas: 1 rem = 10-2 Sv.

Mirtinoji dozė (angl. – lethal dose, fatal dose) – viso kūno sugertoji dozė, nuo kurios per 60 dienų miršta 50 % apšvi­tintų žmonių. Ši dozė turi būti tolygiai pasiskirsčiusi visame kūne ir gau­nama per trumpą laiko tarpą. Jos vertė apytikriai lygi 3,5 Gy. Jeigu apšvi­tintas žmogus gydomas specialioje ligoninėje, ši dozė gali padidėti iki 4—5 Gy. Jeigu dozė didesnė kaip 10 Gy, žmogus paprastai miršta, nors ir per­sodinami kaulų čiulpai.

Sugertoji (spinduliuotės) dozė (angl. – absorbed (radiation) dose) – dozimetrijos dydis, lygus ; čia D – sugertoji dozė, dE - medžiagos tūrio elementui suteikta vidutinė jonizuojančiosios spinduliuotės energija, dm - to tūrio elemento medžiagos masė. Vienetas: Jkg-1. Šio vieneto pavadinimas yra grėjus (Gy): 1 Gy = 1 Jkg-1. Nors grėjus yra džaulio kilogramui sinonimas, jis vartojamas tik dozimetrijoje, pvz., sugertajai dozei išreikšti. Kartais dar vartojamas ankstesnis vienetas - radas: 1 rad = 10-2 Jkg-1 = 10-2 Gy.

Dozimetras (angl. – dose meter, dosimeter) – įtaisas, prietaisas ar sistema, kuri gali būti naudojama tam tikram dy­džiui, susijusiam su sugertąja, lygiaverte ar ekspozicine doze, matuoti ar įvertinti.

Dozimetrija (angl. – dosimetry) – mokslas, tiriantis jonizuojančiosios spinduliuotės sąveiką su gyvąja ir negyvąja gamta, tą sąveiką apibūdinančių dydžių matavimo metodus ir prietaisus. Taip pat dozimetrija suprantamas dozių matavimas ar skaičiavimas.

E

Elektronvoltas (angl. – electronvolt) – jonizuojančiosios spinduliuotės dalelės energijos vienetas. Vienas elektronvoltas yra energija, kurią įgyja elektronas vakuume elektriniame lauke pralėkęs 1 volto potencialų skirtumą. 1 eV = 1,60210-19 J.

Radioaktyvusis elementas (angl. – radioactive element, radioelement) – cheminis elementas, kurio visi izotopai radioaktyvus arba kuriame yra gamtinių radioaktyviųjų izotopų.

Spinduliuotės energija (angl. – energy of radiation, radiant energy, radiation energy) – energija (neįskaitant rimties energijos), išspinduliuota, perduota ai gauta spinduliuotės pavidalu. Vienetas: J (džaulis).

Sugertoji spinduliuotės energija (angl. – absorbed radiation energy) – skirtumas tarp dalelių ir fotonų, įeinančių į tam tikrą turį, visos energi­jos ir išeinančių iš to tūrio dalelių visos energijos, dar atėmus energiją, ly­giavertę rimties masės tame tūryje padidėjimui dėl branduolinių ir elemen­tariųjų dalelių reakcijų.

F

Gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fonas (angl. – natural background radiation) – jonizuojančioji spinduliuote, kurią sudaro kosminė ir gamtinių radio­aktyviųjų izotopų spinduliuote.

Fotoneutronai (angl. – photoneutrons) – neutronai, susidarantys fotonams sąveikaujant su branduoliu.

G

Efektinės dozės galia (angl. – effective dose rate) – efektinė dozė per vienetinį laiką, t.y. ; čia dE – defektinė dozė per laiko tarpą dr. Vienetas: 1 Svs-1 (sivertas sekundei).

Lygiavertės dozės galia (angl. – equivalent dose rate) – lygiavertė dozė per vienetinį laiką, t.y. ; čia dH - lygia­vertė dozė per laiko tarpą dt. Vienetas: Svs-1 (sivertas sekundei). Dažnai lygiavertės dozės galia išreiškiama vartojant nesisteminiais laiko vienetais, pvz., : nSv/h, Sv/h, mSv/h ir t.t.

(Sugertosios) dozės galia (angl. – (absorbed) dose rate) – Per vienetinį laiko tarpą sugerta dozė: ; čia dD - dozė, su­gerta per laiko tarpą dt. Vienetas: Jkg-1s-1. Specialus pavadinimas yra grė­jus sekundei: 1 Gys-1 = 1 W/kg. Kartais dar vartojamas ankstesnis specia­lus vienetas - rads-1.

Grėjus (angl. – gray) – jonizuojančiosios spinduliuotos sugertosios dozės, kermos ir perduotos savitosios energijos vieneto specialus pavadinimas: 1 Gy = 1 Jkg-1. Nors grėjus yra džaulio kilogramui sinonimas, jis vartojamas tik, kai kalbama jonizuojančiosios spinduliuotės dozimetriją. Kartais dar vartojamas ankstesnis vienetas - radas: 1 rad = 10-2 Jkg-1.

H, I

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įranga (angl. – radioactive vvaste management installations) – speciali įranga radioaktyviosioms atliekoms gabenti (perkelti), apdoro­ti, laikinai laikyti ar nuolat šalinti.

Apšvitinimo įrenginys (angl. – irradiation installation) – įrenginiai ir statiniai, kuriuose įrengti dalelių greitintuvai, rentgeno aparatai arba dideli radioaktyvieji šaltiniai, galintys sukurti didelės dozės galios spinduliuotės laukus. Specialiai sukonstruoti statiniai užtikrina ekranavimą ir kitą apsaugą, turi apsauginių blokavimo įtaisų, kurie nelei­džia atsitiktinai patekti į jonizuojančiosios spinduliuotės lauką. Apšvitini­mo įrenginiams priskiriami farmacijos ir maisto produktų sterilizavimo, plastikų apdorojimo, puslaidininkių gamybos ir pan. įrenginiai. Kai kuriais atvejais tokiais įrenginiais laikoma ir nuotolinės spindulinės terapijos įranga.

Branduolinis įrenginys (angl. – nuclear installation) – branduolinio kuro gamykla, branduolinis reaktorius, įskaitant kritinius ir subkritinius įrenginius, mokslinių tyrimų reaktorius, branduolinė jėgai­nė, naudoto kuro saugykla, sodrinimo gamykla ar branduolinio kuro atga­minimo arba perdirbimo įranga.

Radioaktyviosios iškritos (angl. – radioactive fall-out) – ant žemės paviršiaus nusėdę radionuklidai. Jie gali nusėsti savaime ar­ba būti išplauti krituliais. Vienetas: Bq/(m2para).

Radioaktyviosios išlakos (angl. – radioactive effluent) – iš šaltinių į atmosferą išlekiančios radioaktyviųjų medžiagų dalelės.

(Radionuklidų) išlika (angl. – retention) – radioaktyviosios medžiagos dalis, patekusi į žmogaus kūną ar į kurį nors jo organą ir išlikusi ten praėjus tam tikram laiko tarpui nuo palėkimo.

Radioaktyviosios išmetos (angl. – radioactive releases, radioactive emissions) – iš šaltinių į aplinką išmetami radioaktyvieji teršalai dujų, aerozolių, skysčių ar kitokiu pavidalu.

Dalelių įtekis (angl. – particle fluence) – tam tikrame erdvės taške į elementariąją sferą patenkančių dalelių skaičius, padalytas iš centrinio tos sferos pjūvio ploto. Vienetas: m-2 (at­virkštinis kvadratinis metras, vienetas kvadratiniam metrui).

Metinis ribinis (patekusių) radionuklidų įterpis (angl. – annual limit of intake) – į kontrolinio žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą per metus patekusių radionuklidų kiekis (aktyvumas), le­miantis metinę dozės ribą.

Saugumo įvertinimas (angl. – safety assessment) – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio konstrukcijos ir jo naudojimo, susijusio su žmonių sauga arba šaltinio saugumu, įvertinimas.

K

Kerma (angl. – kerma) – netiesiogiai jonizuojančios (rentgeno, gama, neutronų) spinduliuotės švitinamos medžiagos dm masėje išlaisvintų elektringųjų dalelių pradinių kinetinių energijų suma dEK, padalyta iš masės dm: K = dEK/dm. Vienetas: grėjus(Gy): 1 Gy=l Jkg-1. Pavadinimas sudarytas iš angliškų žodžių Kinetic Energy Released in MAtter (kinetinė energija, sugerta terpėje).

Didžiausias organizmui leidžiamas radionuklidų kiekis (angl. – maximum pennissible body burden) – aktyvumu išreiškiamas radionuklidų kiekis organizme, kurį leidžia ra­diacinės saugos normos.

(Spinduliuotės) energijos perdavos koeficientas (angl. – energy transfer coefficient) – silpimo koeficiento sandas, susijęs su pirminės fotoninės spinduliuotės energijos virtimu antrinės dalelinės spinduliuotės energija.

(Spinduliuotės) sklaidos koeficientas (angl. – radiation scattering coefficient) – silpimo koeficiento sandas, susijęs su spinduliuotės sklaida tam tikroje terpėje.

(Spinduliuotės) sugerties koeficientas (angl. – absorption coefficient) – silpimo koeficiento sandas, susijęs su spinduliuotės energijos sugerti-mi tam tikroje terpėje.

(Radioaktyviojo) skilimo konstanta (angl. – radioactive decay constant) – radioaktyviojo branduolio (nuklido), esančio tam tikrame energijos lygmenyje, skilimo konstanta: ; čia dP yra tikimybė, kad per laiko tarpą dt įvyks branduolinis šuolis iš to energijos lygmens. Reiškia radionuklido radioaktyviojo virsmo tikimybę per vienetinį lai­ko tarpą. Vienetas: s-1 (atvirkštinė sekundė, vienetas sekundei).

Kokybės kontrolė (angl. – quality control) – įtaisų, prietaisų, aparatūros ar vyksmų charakteristikų tikrinimas, vado­vaujantis kokybės laidavimo reikalavimais.

L

Apsaugomosios veiklos taikymo lygis (angl. – intervention level) – išvengtoji dozė, kurią viršijus, būtina imtis apsaugomosios veiklos. Naudojamas apsaugomajai veiklai optimizuoti.

Poveikio lygis (angl. – action level) – dozės galios arba aktyvumo lygis, kurį viršijus, esant nuolatinei ar avarinei apšvitai turi būti imtasi pataisomųjų ar apsaugomųjų veiksmų.

M

Dozės galios matuoklis (angl. – dose rate meter) – įtaisas, prietaisas ar sistema dydžiui, susijusiam su sugertosios arba ly­giavertės dozės galia, matuoti ar įvertinti.

Branduolinė medžiaga (angl. – nuclear material) – daliųjų nuklidų turinti medžiaga, naudojama branduoliniuose reakto­riuose energijai gauti.

Radioaktyvioji medžiaga (angl. – radioactive substance) – kiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į ku­rių aktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu.

N

Dalijimosi neutronai (angl. – fission neutrons) – neutronai, kurie susidaro dalijantis atomų branduoliams.

Greitieji neutronai (angl. – fast neutrons) – neutronai, kurių kinetinė energija nuo 200 kcV iki 20 MeV.

Lėtieji neutronai (angl. – slow neutrons) – neutronai, kurių kinetinė energija mažesnė kaip 0,5 eV.

Reliatyvistiniai neutronai (angl. – relativistic neutrons) – neutronai, kurių kinetinė energija didesnė kaip 20 MeV.

Šiluminiai neutronai (angl. – thermal neutrons) – neutronai, esantys šiluminėje pusiausvyroje su terpe. Tai neutronai, kurių kinetinė energija yra (0,5-510-3 eV, greitis - 2-103 m/s, vidutinis bangos ilgis - 210-10 m ir vidutinė temperatūra - 300 K.

Tarpiniai neutronai (angl. – intermediate neutrons) – neutronai, kurių kinetinė energija nuo 0,5 eV iki 200 keV.

Nuklidas (angl. – nuclide) – rlemento atomas, kuris nuo kito atomo skiriasi protonų arba neutronų (arba ir vienų, ir kitų) skaičiumi branduolyje.

Dalusis nuklidas (angl. – fissionable nuelide, fissile nuelide) – nuklidas, galintis dalyvauti dalijimosi reakcijoje.

Radioaktyviosios nuosėdos (angl. – radioactive deposits) – kietųjų kūnų paviršiuje nusėdusios radioaktyviosios medžiagos.

Radioaktyviosios nuotekos (angl. – radioactive effluents) – į aplinką patenkantys radionuklidais užteršti nutekamieji skysčiai.

O

Radiacinės saugos optimizavimas (angl. – optimization of radiation protection) – vienas pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad prakti­nės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skai­čius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius tik įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant į sociali­nes ir ekonomines sąlygas. Jis netaikomas medicininei apšvitai spindulinės terapijos procedūrų metu. Pastaruoju atveju veiklos optimizavimo princi­pas taikomas tik tiems žmogaus organams, kurie nėra specialiai švitinami. Plačiai žinomas kaip ALARA (angl. as low as reasonably achievablctiek mažai, kiek įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis) princi­pas.

P

Radionuklidų patekimas į (žmogaus) kūną (angl. – intake of radionuclides) – radionuklido patekimas į žmogaus kūną (organizmą) pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą.

Radionuklidų patekimas su maistu (angl. – ingestion) – radionuklidų patekimas į organizmą per skrandį ir žarnyną.

Spindulinė pažaida (angl. – radiation damage) – negrįžtamieji medžiagos savybių pokyčiai, atsiradę veikiant jonizuo-jančiajai spinduliuotei. Radiacinėje saugoje šis terminas paprastai reiškia žmogaus organų pažaidą.

Radionuklidų pereiga (angl. – uptake (by the organ) ) – radionuklidų patekimas iš vieno audinio arba organo į kitą.

Pernaša (angl. – transfer) – radionuklidų patekimas iš vienos aplinkos (terpės) vietos į kitą.

ALARA principas žr. radiacinės saugos optimizavimas.

Radono skilimo produktai (angl. – radon progeny) – trumpaamžiai radono radioaktyviojo skilimo produktai.

Dalijimosi produktas (angl. – fission oroduet) – nuklidas (branduolys), atsiradęs branduolio dalijimosi metu.

R

Radioaktyvumas (angl. – radioactivity) – kai kurių nuklidų savybė savaime suskilti. Skilimo metu išlaisvinama energija bei susidaro kitas nuklidas (arba nuklidai). Šis vyksmas lemia vie­nos ar kelių spinduliuočių (alfa bei beta dalelių, gama spinduliuotos; sa­vaiminio dalijimosi atveju - neutronų, retais atvejais, kitų dalelių) susidarymą.

Radiometras (angl. – radiometer) – matuoklis įvairių paviršių ir medžiagų radioaktyviajai taršai aptikti, jos lygiui ir jonizuojančiosios spinduliuotės parametrams (išskyrus dozę ir do­zės galią) matuoti.

Radionuklidas (angl. – radionuclide) – atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas. Radionuklidai apibūdinami masės skaičiumi (A) ir atominiu numeriu (Z), pvz., .

Radonas (angl. – radon) – visų izotopų, kurių atominis numeris yra 86, pavadinimas (,ir kt.). Radiacinėje saugoje paprastai nagrinėjamas tik , kuris lemia didžiausias ekspozicines dozes.

Atsitiktiniai (jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti) reiškiniai (angl. – stochastic effects of radiation) – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie gali pasireikšti esant bet kokiai dozei, o nuo dozės vertės priklauso jų pasireiškimo tikimybė.

Nulemtieji (jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti) reiškiniai (angl. – deterministic effect, non-stochastic effect) – jonizuojančiosios spinduliuotos sukelti reiškiniai, kurie pasireiškia tik dozei viršijus tam tikrą lygį, o nuo dozės vertės priklauso šių reiškinių pa­dariniai, t.y. reiškinys visada pasireiškia, dozei viršijus slenkstinę vertę.

Dozės riba (angl. – dose limit) – didžiausia dozė, kurią per metus gali gauti asmuo dėl išorinės ir vidi­nės apšvitos. Darbuotojams - dėl jų darbo su jonizuojančiosios spindu­liuotos šaltiniais, gyventojams - dėl visų kontroliuojamųjų veiklų. Šiuo atveju asmenų, parinktų iš kontrolinės gyventojų grupės, efektinės arba lygiavertės dozės vertė, kurios negalima viršyti.

S

Radiacinė sauga (angl. – radiation protection, radiological protection) – teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų ir taisyklių bei priemonių visuma, kuriomis už­tikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spin­duliuotės veikimo.

Branduolinis saugumas (angl. – nuclear safety) – branduolinės energetikos objekto savybė apriboti pagal nustatytas nor­mas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogui bei aplinkai ir norma­lios eksploatacijos, ir avarinių situacijų atvejais.

Sivertas (angl. – sievert) – jonizuojančiosios spinduliuotės efektinės ir lygiavertės dozės vienetas: 1 Sv = 1 Jkg-1.

Branduolio skilimas (angl. – nuclcar decay, decay of nucleus) – gamtinio ar dirbtinai gauto radioaktyviojo atomo branduolio savaimi­nis virtimas kitu branduoliu, išspinduliuojant elementariąsias daleles ar lengvesniuosius branduolius.

Radioaktyvusis skilimas (angl. – radioactive decay) – savaiminis vieno nuklido virtimas kitu, dėl kurio atsiranda jonizuojan­čioji spinduliuote.

Spektrometras (angl. – spectrometer) – prietaisas jonizuojančiosios spinduliuotės dalelių ar fotonų energijos spektrui kiekybiškai tirti.

Spinduliavimas (angl. – radiation) – vyksmas, kurio metu tam tikra sistema ar šaltinis skleidžia elektro­magnetines bangas ar daleles.

Alfa spinduliuotė (angl. – alpha (-particle) radiation) – iš alfa dalelių, atsirandančių branduolių virsmo metu, sudaryta spindu­liuotė

beta spinduliuotė (angl. – beta radiation) – elektroninė spinduliuote, atsirandanti kintant branduoliams arba ele­mentariosioms dalelėms.

Būdingoji spinduliuotė (angl. – characteristic radiation) – fotoninė trukiojo energijos spektro spinduliuote, susidaranti kintant energinėms atomų elektronų būsenoms.

Dalelinė spinduliuotė (angl. – corpuscular radiation, particies radiation) – jonizuojančioji spinduliuote, sudaryta iš dalelių, kurių rimties masė nelygi nuliui. Neutroninė spinduliuote taip pat priskiriama prie dalelinės spinduliuotės.

Elektroninė spinduliuotė (angl. – electron radiation) – betatronuose ir kitokiuose greitintuvuose sukuriama dalelinė spindu­liuotė, sudaryta iš elektronų ir (arba) pozitronų.

Fotoelektroninė spinduliuotė (angl. – photoelectron radiation) – elektroninė spinduliuote, susidaranti dėl fotoninės spinduliuotos ir me­džiagos arba terpės fotoclektroninės sąveikos.

Fotoninė (jonizuojančioji) spinduliuotė (angl. – photon ionizing radiation, photon radiation) – elektromagnetinė netiesioginė jonizuojančioji spinduliuote, kuriai są­veikaujant su medžiaga arba terpe sukuriami elektronai ir įvairiarūšiai jonai.

Gama spinduliuotė (angl. – gamma radiation) – fotoninė diskrečiojo spektro spinduliuotė, susidaranti kintant energi­nėms atomų branduolių būsenoms arba anihiliuojant elementariosioms da­lelėms.

Išorinė spinduliuotė (angl. – external radiation) – spinduliuote, išeinanti už šaltinio ribų.

Jonizuojančioji spinduliuotė (angl. – ionizing radiation) – spinduliuotė, kuriai sąveikaujant su medžiaga arba terpe sukuriam elektronai ir įvairiarūšiai jonai. Radiacinėje saugoje - spinduliuote, galint sukurti jonų poras biologinėse medžiagose arba terpėse. Radijo bangos, infraraudonieji spinduliai, regimoji šviesa ir ultravioletinė spinduliuotė neįeina į jonizuojančiosios spinduliuotės sąvoką.

Kosminė spinduliuotė (angl. – cosmic radiation) – jonizuojančioji spinduliuotė, sudaryta iš pirminės jonizuojančiosios spinduliuotės, patenkančios iš kosmoso, ir antrinės jonizuojančiosios spinduliuotės, atsirandančios pirminei spinduliuotei sąveikaujant su atmosfera.

Nejonizuojančioji spinduliuotė (angl. – nonionizing radiation) – spinduliuotė, kuriai sąveikaujant su medžiaga arba terpe nesukuriama elektronų ir įvairiarūšių jonų. Radiacinėje saugoje - spinduliuote, negalin­ti sukurti jonų porų biologinėse medžiagose arba terpėse. Nejonizuojančiąja spinduliuote laikomos radijo bangos, infraraudonoji, regimoji ir ultravioletinė spinduliuote.

Neskvarbioji spinduliuotė (angl. – short-range radiation) – spinduliuotė, kuri negiliai prasiskverbia į biologinį audinį. Tai beta, alfa ir ilgabangė rentgeno spinduliuotės.

Netiesiogiai jonizuojanti spinduliuote (angl. – indirect ionizing radiation) – jonizuojančioji spinduliuotė, sudaryta iš neelektringųjų dalelių, kurios gali sukelti tiesiogiai jonizuojančią spinduliuote ir (arba) branduolių virs­mą. Ją gali sudaryti fotonai, neutronai ir pan.

Neutroninė spinduliuotė (angl. – neutron radiation) iš neutronų sudaryta dalelinė spinduliuotė

Skvarbioji spinduliuotė (angl. – strongly penetrating radiation, deeply penetrating radiation) – spinduliuotė, kuri giliai prasiskverbia į biologinį audinį. Tai gama ir trumpabangė rentgeno spinduliuotė bei neutroninė spinduliuotė.

Spinduliuotės energijos srautas (angl. – energy flux of radiation) – spinduliuotės energija, praeinanti pro tam tikrą plotą per vienetinį lai­ką. Vienetas: V (vatas).

Radioaktyviųjų atliekų šalinimas (angl. – radioactive waste disposal) – radioaktyviųjų atliekų dėjimas į saugyklą ar specialią vietą, neplanuo­jant jų vėl išimti. Šalinimas taip pat apima tiesioginį atliekų paskleidimą aplinkoje.

Dirbtinis (spinduliuotės) šaltinis (angl. – artificial source, man-made source) – žmogaus sukurtas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.

Gamtinis spinduliuotės šaltinis (angl. – natural radiation source) – gamtoje esantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, įskaitant kosminę spinduliuotę, bei nedirbtiniai antžeminiai šaltiniai, esantys būs­tuose, kasyklose ir kitur.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis (angl. – radiation source) – šaltinis, kuris sukelia apšvitą spinduliuodamas jonizuojančiąja spinduliuotę arba skleisdamas radioaktyviąsias medžiagas

Švitinimas (angl. – irradiation) – sąmoningas žmonių, gyvūnų, medžiagų, įvairių gaminių ar daiktų vei­kimas jonizuojančiąja spinduliuote, turint tam tikrą tikslą.


 

T

Radioaktyvioji tarša (angl. – radioactive contamination, radiocontamination) – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūni­jos ir kt. užterštumas radionuklidais.

Toronas (angl. – thoron) – radono izotopas . Jo sukeltos apšvitos dozės paprastai yra mažesnės už dozes, kurias lemia . Kai kuriais atvejais jis gali būti svarbus apšvitos šaltinis.

Apšvitos trasa (angl. – exposure pathway) – kelias, kuriuo radionuklidai gali pasiekti ir (ar) apšvitinti žmones.

Fizikinė pusėjimo trukmė (angl. – physical half-life) – vidutinis laiko tarpas, per kurį skyla pusė visų radioaktyviojo nuklido atomų. Esant eksponentiniam skilimui ; čia - vidutinė gyvavimo trukmė. Vienetas: s (sekundė).

Pusėjimo trukmė (angl. – half-life, half-value time) – trukmė, per kurią dydžio vertė sumažėja du kartus. Vienetas: s (sekundė).

V

Santykinis biologinis spinduliuotės veiksmingumas (angl. – relative biological effectiveness ( of radiation) – eksperimentiškai randamas dydis, išreiškiamas tam tikros rūšies nor­minės spinduliuotės sugertosios dozės ir spinduliuotės, kuri, esant toms pačioms kitoms sąlygoms, sukelia tokį patį spinduliuotės sužadintą biologinį poveikį, dalmeniu.

Branduolio virsmas (angl. – nuclear transformation, nuclear transmutation) – savaiminis branduolio pakitimas.

Dr. Saulius Mickevičius

Vytauto Didžiojo universitetas

Gamtos mokslų fakultetas

********************************************

Tema: Klimato pokyčiai: praeities rekonstrukcijos ir prognozės metodai

A

Absorbcija (angl. – absorption) – elektromagnetinių bangų mažėjimas, kai jos sklisdamos sąveikauja su kokia nors medžiaga.

Absorbcijos spektras (angl. – absorption spectrum) – tamsios linijos ar juostos, matomos tolydiniame spektre. Jos atsiranda dėl šviesos sugerties dujų atomuose ir molekulėse, kurias praeina šviesa.

Aerozoliai (angl. – aerosols) – kietos ir skystos 10-6-10-1 mm dydžio dalelės atmosferoje. Tai įvairios dulkės, dūmai, degimo produktai, vandens lašeliai (debesys, rūkas), ledo kristalėliai, žiedadulkės. Net gryname ore būna dešimtys tūkstančių dalelių litre. Aerozoliai išsklaido ir silpnina dangaus objektų šviesą.

Albedas (angl. – albedo) – dydis, kuris rodo, kokia dalis elektromagnetinių spindulių srauto, krintančio į kosm. kūno (planetos, jos palydovo) paviršių, išsisklaido įvairiomis kryptimis. Likusią dalį spindulių srauto kūno paviršius sugeria.

Afelis – (angl. – aphelion) – aplink Saulę skriejančio natūralaus ar dirbtinio kūno orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro. Afelio nuotolis q apskaičiuojamas pagal formulę q=a(1+e) ,čia a - orbitos ilgoji pusašė (arba vidutinis nuotolis nuo Saulės), e - ekscentricitetas.

Ašigalis (polius) (angl. – pole) – vienas dviejų taškų, kuriuose susikerta kūno sukimosi ašis ir jo paviršius arba dangaus sfera. Kai sukimosi ašis susikerta su kūno paviršiumi, turime ašigalius (pav. Žemės ašigaliai, Saulės ašigaliai).

Ašies posvyris (arba inklinacija) (angl. – inclination) – kampas tarp planetos sukimosi ašies ir statmens į orbitos plokštumą. Nuo ašies posvyrio priklauso planetos metų laikų kaita. 2000 m. epochos Žemės ašies posvyris lygus 2326'21.448"; dabar jis mažėja 0.4" per metus.

Atmosfera (angl. – atmosphere) – planetos, jos palydovo ar žvaigždės išorinis dujinis apvalkalas. Paprastai atmosfera iš visų pusių gaubia kietą arba skystą planetos paviršių ir dažniausiai (pvz., Veneros, Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno) nepraleidžia tiesioginės šviesos; Marso ir Žemės atmosfera yra skaidri. Kai kurie dideli planetų palydovai (pvz., Saturno Titanas) t. p. turi atmosferą. Žemės atmosferos masė 5,15×1015 t. Jos slėgis į Žemės paviršių jūros lygyje lygus vidutiniškai 101,3 kPa.

B, C

Atmosferos veiklumo centras – aukšto arba žemo atmosferos slėgio sritis, išryškėjanti daugiamečio vidutinio slėgio pasiskirstymo žemėlapiuose (vaizduojamos uždaromis izobaromis). Atmosferos veiklumo centras parodo, kokiuose Žemės rajone aktyviausia cikloninė ar anticikloninė cirkuliacija, kokios krypties vyrauja oro pernaša.

Atmosferos cirkuliacija (angl. – circulation of atmosphere) – oro tėkmių visoje Žemės atmosferoje sistema (arba bendroji atmosferos cirkuliacija – BAC). Žr. vietinė atmosferos cirkuliacija.

Vietinė atmosferos cirkuliacija (angl. – local circulation of atmosphere) – oro tėkmės virš nedidelio Žemės paviršiaus ploto.

D

Deklinacija (angl. – declination) – kampas tarp krypties į Saulę ir ekvatoriaus plokštumos

Dendrochronologija (angl. – dendrochronology) – mokslas pagrįstas medžių rievių analize. Mokslas apima datuotų metinių medžio rievių informacijos išgavimą ir jos taikymą aplinkos ir istoriniams tyrimams.

Dobsonas (angl. – dobson) – dydis, kuriuo matuojamas Žemės atmosferos ozono sluoksnio storis. Vidutinis normalus ozono kiekis yra apie 300 dobsonų. Jis atitinka ozono sluoksnio 3 mm storį, esant normaliam 1 atmosferos slėgiui. Lietuvos platumoje daugiausia ozono būna pavasarį (kovo - balandžio mėn.) - iki 400 dobsonų, mažiausia - rudenį (rugsėjo - spalio mėn.) - iki 200 dobsonų.

E

Egzosfera (angl. – exosphere) – yra išorinis labai mažo tankio atmosferos sluoksnis. Virš jos prasideda tarpplanetinė erdvė.

Ekscentricitetas (angl. – excentricitet) – dydis e, apibūdinantis orbitos elipsiškumą; lygus atstumo tarp elipsės centro ir jos židinio santykiui su didžiąja elipsės pusaše.

Atmosferinė ekstinkcija (angl. – atmospheric extinction) – Saulės spindesio susilpnėjimas ir spalvos pokytis dėl to, kad dalį spindulių, ypač trumpesniųjų bangų ilgių, atmosfera sugeria ir išsklaido. Ekstinkcija stiprėja, artėjant nuo zenito prie horizonto; arčiau horizonto šviesuliai silpniau spindi ir atrodo raudonesni. Priklauso nuo aukščio virš jūros lygio, aerozolių kiekio atmosferoje ir šviesos bangos ilgio. Vidutinė a.e. zenite jūros lygyje ultravioletiniuose spinduliuose ties 350 nm – apie 50%, violetiniuose spinduliuose apie 40%, mėlynuosiuose spinduliuose - apie 30%, žaliuosiuose spinduliuose - apie 20%, raudonuosiuose spinduliuose apie 10 %.

Emisija (angl. – emission) –elektromagnetinių bangų (radijo bangų, rentgeno spindulių) ar materialiųjų dalelių išspinduliavimas.

F

Fotosintezė (angl. – photosynthesis) – įvairių organinių medžiagų gamyba (sintezė) gyvuosiuose organizmuose iš neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per šviesą absorbuojančią pigmentinę medžiagą chlorofilą. Organinės medžiagos sintetinamos iš anglies dioksido ir vandens, o kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis. Šio proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų – anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos turintis angliavandenilis gliukozė 6CO2 + 6H2O --> C6H12O6 + 6O2.

Klimatinis frontas (angl. – climate front) – skirtingas pagal kilmę oro mases skirianti riba. Frontas parodo, kokios oro masės vyrauja įvairiuose Žemės rajonuose.

G

Giroskopas (angl. – gyroscope) – kietasis kūnas, kuris greitai sukasi ir kurio sukimosi ašies kryptis laisvai kinta erdvėje; giroskopo sukimosi apie savo ašį kampinis greitis daug didesnis už kampinį greitį, kuriuo sukasi pati ašis; paprasčiausias giroskopas yra smarkiai įsuktas vilkelis. Žemė kosminėje erdvėje juda panašiai kaip giroskopas.

I

Infraraudonieji spinduliai (angl. – infrared rays) – elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 800 nm ir 100 m. Skiriamos trys infraraudonųjų spindulių sritys: artimoji (800 nm-5 m), vidutinioji (5-20 m) ir tolimoji (20-100 m). Didelę dalį artimosios ir vidutiniosios srities infraspindulių sugeria Žemės atmosferos vandens garai, palikdami tik kelis "langus" tarp 0.84-0,89 m, 0,99-1,07 m, 1,2-1,3 m, 1,5-1,7 m, 2,0-2,4 m, 3,3-4,8 m, 8,0-13 m ir 17-22 m. Tolimosios srities infraraudonuosius spindulius ir už jų einančius submilimetrinius spindulius visiškai sugeria Žemės atmosferos garai.

Inklinacija – žr. ašies posvyris.

Insoliacija (angl. – insolation) – Saulės spindulių sukeltas Žemės paviršiaus apšviestumas.

Išsklaidytoji Saulės šviesa žr. sklaida

Inzobarė (angl. – isobar) – linija, jungianti žemėlapyje ar diagramoje vienodo atmosferos slėgio tam tikru metu taškus .

J

Jonosfera (angl. – ionosphere) – atmosferos sluoksnis, esantis virš stratosferos ir tęsiasi iki 500 km aukščio. Joje dujų atomus jonizuoja Saulės ultravioletiniai bei Rentgeno spinduliai ir dalelių srautas (Saulės vėjas), o kinetinė dujų temperatūra labai didelė - sieka 1700 K. Jonosferoje susidaro šiaurės ir pietų pašvaistės ir žybsi į atmosferą įlėkę meteorai. Jonosfera atspindi ilgesnes negu 15 m radijo bangas, todėl įgalina naudotis tolimu radijo ryšiu.

K

Klimatas (angl. – climate) – statistinių savybių visuma tokios sistemos, kuri susideda iš sąveikaujančių geosferų (atmosferos, hidrosferos, kriosferos, sausumos paviršiaus ir biomasės), turinčių ilgus, bet baigtinius kitimo periodus.

Juodasis kūnas (arba idealusis spinduolis) (angl. – black body) ) – elektromagnetinių spindulių šaltinis, kurio srauto pasiskirstymą bangų ilgiais nusako Planko dėsnis. Planko formulėje yra tik du kintamieji - temperatūra ir bangos ilgis. Fizikinėje literatūroje toks spinduolis vadinamas absoliučiai juodu kūnu. Šis terminas susiformavo istoriškai ir neatitinka tikrovės.

Saulės konstanta (angl. – Solar constant) – Saulės elektromagn. spindulių energijos kiekis, kuris per laiko vienetą patenka į vienetinį plotą, statmeną Saulės spinduliams ir esantį už Žemės atmosferos vidutiniame Žemės nuotolyje nuo Saulės. Lygi 1367 W/m2.

Kosminiai spinduliai (angl. – cosmic rays) – Didelės energijos (>105 eV) elementariosios dalelės ir atomų branduoliai, skriejantys Visatos erdvėje greičiais, artimais šviesos greičiui. Tai pirminiai kosm. spinduliai, izotropiškai pasiskirstę Visatos erdvėje. ~99% jų srauto sudaro vandenilio ir helio branduoliai (protonai ir helionai), ~1% elektronai ir pozitronai; sunkesnių chem. elementų atomų branduolių yra visai mažai. Pirminius kosm. spindulius skleidžia Saulė (dalelių energija ~1010 eV), Galaktikos objektai - supernovos, pulsarai, žybsinčios žvaigždės (1010-1016 eV), užgalaktiniai objektai - aktyviosios galaktikos, radijo galaktikos, kvazarai (>1017 eV). Susidūrę su Žemės atmosferos dujų atomais ir molekulėmis, pirminiai kosm. spinduliai sukelia brand. reakcijas. Dėl to susidaro (žemiau kaip 20 km aukštyje) antriniai kosm. spinduliai. Juos sudaro lengvieji atomų branduoliai ir įv. elementariosios dalelės (hiperonai, protonai, neutronai, pionai, miuonai, elektronai, pozitronai, neutrinai, jų antidalelės, gama kvantai.

L

Atmosferos langai (angl. – atmospheric windows) – Žemės atmosferos praleidžiamo elektromagn. spindulių spektro sritys. Žemės atmosfera praleidžia spindulius, kurių bangos ilgis 300-800 nm (optinis langas), dalį infraraudonųjų spindulių (0,8-13,8 m) ir dalį radijo bangų, kurių ilgis 1 mm - 30 m (radijo langas). Kalnų observatorijose ir iš aukštuminių lėktuvais skraidančių observatorijų atsiveria keli atmosferos langai submilimetriniame ruože: 330-380 m, 420-490 m, 580-670 m, 670-780 m ir 800-910 m. Atmosfera visai nepraleidżia ultravioletinių spindulių, kurių bangos ilgis <300 nm, rentgeno ir gama spindulių. Ultravioletinius spindulius sugeria ozono sluoksnis, deguonies ir azoto molekulės ir atomai, infraraudonuosius (13 m - 1 mm) - vandens garai ir anglies dioksidas; >30 m radijo bangas atspindi jonosferos viršutiniai sluoksniai.

M, O

Oro masė (angl. – air mass) – dideles teritorijas (pvz., Vakarų ir Vidurio Europą) užimantis oro tūris, kurio savybės priklauso nuo kilmės regiono.

Ozono sluoksnis (angl. – ozon layer) – Žemės atmosferos (20-50 km virš jūros lygio) sluoksnis, kuriame yra didesnė ozono O3 koncentracija. Didžiausias ozono tankis (~10-10 g/cm3) yra ~25 km aukštyje. Ozono sluoksnis sugeria Saulės ir kitų kosminių kūnų ultravioletinius spindulius, kurių bangos ilgis 220-300 nm, apsaugo Žemės gyvybę nuo pavojingo jų poveikio, pakelia atmosferos temperatūrą. Ozono sluoksnio storis matuojamas dobsonais.

P

Paleoklimatas (angl. – paleoclimate) – praėjusių geologinių epochų klimatas.

Paleoklimatologija (angl. – paleoclimatology) – mokslas, tiriantis klimato pasikeitimus Žemės vystymosi eigoje.

Perihelis (angl. – perihelion) – aplink Saulę skriejančio kūno orbitos taškas, mažiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro. Žemė perihelyje būna maždaug sausio 3 d. Apskaičiuojamas pagal formulę: p=a(1-e), čia a - didžioji orbitos pusašė (arba vidutinis nuotolis nuo Saulės), e - ekscentricitetas. Tolimiausias orbitos taškas vadinamas afeliu.

Planko dėsnis (angl. – paleoclimatology) – pagal kvantinę mechaniką, elektromagnetiniai spinduliai turi dvejopą prigimtį. Nors kai kurie reiškiniai (atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija) gali būti paaiškinti bangine teorija, kitais atvejais elektromagnetiniai spinduliai elgiasi kaip dalelių (fotonų) srautas. Elektromagnetinių spindulių bangines ir dalelines savybes sieja Planko dėsnis: E = h = hc/ , čia E - dalelės energija, ir - bangos dažnis ir ilgis, h - Planko konstanta (h = 6,62607610-34 J/s (džaulių per sekundę).

Precesija (angl. – precession) – lėtas periodinis Žemės, kartu ir dangaus ašies slinkimas kūgio paviršiumi aplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai, kurį sukelia Mėnulio ir Saulės poveikis Žemės ašies judėjimui.

Radioaktyvumas (angl. – radioactivity) – Savaiminis atomų branduolių virsmas kitų elementų branduoliais, išskiriant energiją. Radioaktyvaus virsmo metu iš branduolio išmetama dalelė (helionas), dalelė (elektronas arba pozitronas) kartais dar ir fotonas. K-radioaktyvaus virsmo metu branduolys užgrobia vieną iš artimiausių to paties atomo elektronų; dėl to protonas virsta neutronu, išmesdamas neutriną. Laiko tarpas, per kurį pusė turimo radioaktyvaus izotopo branduolių patiria radioaktyvumą, vadinamas skilimo pusėjimo trukmė arba pusamžiumi.

Atmosferinė refrakcija (angl. – atmospheric refraction) – Žemės atmosferos reiškinys, kai taškinio šviesulio (pvz. žvaigždės) šviesos spindulys, esantis kampu į stebėjimo vietos vertikalę, nukrypsta nuo tiesioginio sklidimo krypties, t.y. atmosfera veikia kaip prizmė. Zenite refrakcijos nėra. Ties horizontu refrakcijos dydis yra ~35'. Dėl to šviesuliai anksčiau pateka ir vėliau nusileidžia, tekanti Saulė atrodo suplota..

Šiltnamio reiškinys (angl. – greenhouse effect) – natūrali Žemę gaubiančios atmosferos savybė praleisti trumpabangę (Saulės) spinduliuotę ir sulaikyti ilgabangę (planetos spinduliuojamą infraraudonąją) spinduliuotę. Vis daugiau stebėjimų rodo, kad dėl IR spindulius sugeriančių dujų koncentracijos didėjimo (pagrindinai anglies dvideginio ir metano) šiltnamio reiškinys stiprėja ir todėl lemia globalinį klimato atšilimą.

S

Saulė (angl. – Sun) – artimiausia Žemei žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas. Saulė yra nevienalytis plazmos rutulys. Jo centre vyksta termobrand. protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4,5 mln. tonų masės per 1 s maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Ši įvairių formų energija pasiekia Žemę ir yra visų aplinkoje vykusių ir vykstančių reiškinių priežastis.

Sklaida (angl. – scattering) – atsitiktinis šviesos ar kitų elektromagnetinių spindulių išsklaidymas jiems praeinant pro fizinę terpę. Šviesą sklaido atmosferos dulkelės, aerozoliai arba atmosferos molekulės. Sklaidos dydis priklauso nuo sklaidančių dalelių dydžio ir bangos ilgio. Atmosferos molekulių relėjinė sklaida proporcinga bangos ilgio ketvirtajam laipsniui (4).

Spektras (angl. – spektrum) – fizikinio dydžio verčių pasiskirstymas pagal kurį nors parametrą – bangos ilgį, masę, impulsą, greitį.

Atmosferos sraujymė (angl. – jet stream) – stiprus siauras oro srautas aukštutinėje troposferoje ir žemutinėje stratosferoje.

Stefano-Bolcmano dėsnis (angl. – Stefan-Boltzmann law) – dėsnis, siejantis įkaitusio kūno vienetinio ploto skleidžiamą energiją visais bangų ilgiais su to kūno efektine temperatūra E=T 4 , čia = 5,6703210-8 Wm-2K-4 yra Stefano ir Bolcmano konstanta. Ši formulė galioja tik idealiajam spinduoliui, tačiau neblogai tinka ir Saulei.

Stratifikacija (angl. – stratification) – vertikalusis temperatūros pasiskirstymas atmosferoje

Sugerties spektras (angl. – absorption spectrum) – medžiagos ar terpės sugerties koeficiento priklausomybė nuo spinduliuotės bangos ilgio.

Stratosfera (angl. – stratosphere) – atmosferos sluoksnis, esantis virš troposferos ir tęsiasi iki 50-55 km. Joje yra ozono (cheminė formulė O3) sluoksnis, saugantis Žemės paviršių nuo ultravioletinių spindulių. Didžiausia ozono koncentracija yra 20-25 km aukštyje.

T

Termodinaminė pusiausvyra (angl. – thermodynamic equilibrium) – būsena, kai kiekviena termodinaminė sistema gauna tiek pat energijos, kiek ir jos netenka. Įeinančios ir išeinančios energijos srautus aprašo energijos pernašos lygtys. Energijos pernaša gali būti šiluminis laidumas, spinduliavimas arba konvekcija.

Termosfera (angl. – thermosphere) – Žemės atmosferos sluoksnis nuo 80-85 km iki 1000 km aukščio. Temperatūra kyla nuo -80C iki +1400C dėl to, kad Saulės tolimuosius ultravioletinius spindulius sugeria atmosferos deguonies ir azoto atomai ir molekulės. Termosferos apačioje, termopauzėje, susidaro sidabriškieji debesys, aukščiau būna polinės pašvaistės ir meteorai.

Temperatūros inversija (angl. – temperature inversion) – vietinis oro temperatūros didėjimas kylant aukštyn, t.y. priešingai, negu turėtų būti.

Troposfera (angl. – stratosphere) – tankiausias atmosferos sluoksnis, sudarantis 4/5 visos atmosferos masės, ir tęsiasi nuo paviršiaus iki 12-18 km aukščio. Jame kaupiasi beveik visi atmosferos vandens garai ir dulkės, todėl čia susidaro debesys ir vyksta kiti meteorologiniai reiškiniai.

U

Ultravioletiniai spinduliai (angl. – ultraviolet rays) – elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV). Žemės paviršių pasiekia tik 300-400 nm ilgio ultravioletiniai spinduliai. 200-300 nm ilgio bangas sugeria atmosferos ozonas (O3), esantis iki 50 km aukščio, 100-200 nm ilgio bangas sugeria molekulinis deguonis (O2), esantis iki 100 km aukščio, o trumpesnes už 100 nm bangas - atominis ir molekulinis deguonis ir azotas (O, O2, N, N2) iki 200 km aukščio. Trumpesnes negu Laimano šuolis (91,2 nm) bangas labai stipriai sugeria tarpžvaigždinis vandenilis.

V, Z, Ž

Vyno poslinkio dėsnis (angl. – Wien displacement law) – idealaus spinduolio, kurio temperatūra T, spinduliuojamos šviesos bangos ilgis max, atitinkantis didžiausią energiją, atvirkščiai proporcingas temperatūrai: max=b/T, čia b - Vyno konstanta, lygi 2898 mK. Dėsnis rodo, kad žemėjant temperatūrai energijos maksimumas spektre slenka į raudonąją pusę.

Dr. Saulius Mickevičius

Vytauto Didžiojo universitetas

Gamtos mokslų fakultetas

*****************************

Tema: Fotonai ir lazeriai

A,B

Atomasmažiausia cheminio elemento dalelė. Beveik visa atomo masė sutelkta ~10-14 - 10-15 m spindulio branduolyje, aplink kurį skrieja neigiamo krūvio elektronai. Branduolį sudaro teigiamo elektros krūvio protonai ir neutralūs neutronai.

Bangos ilgisnuotolis λ = c · T, kuri nueina elektromagnetinė banga per laiką, lygų elektrinio arba magnetinio lauko svyravimo periodui; čia c yra šviesos greitis, o T - periodas. Skirtingose elektromagnetinio spektro srityse bangų ilgiai matuojami skirtingais vienetais: radijo bangų ilgiai - mm, cm ir m, submilimetrinių ir infraraudonųjų bangų ilgiai - mm, šviesos, ultravioletinių, rentgeno ir gama bangų ilgiai - nm arba jų dalimis.

Bangos skaičius atvirkštinis dydis bangos ilgiui, t.y. bangų skaičius 2 · π ilgio vienetų bangų sklidimo kryptimi.

D,E,F

Dažnis bangoselektromagnetinių spindulių elektrinio ar magnetinio lauko svyravimų skaičius per sekundę; matuojamas hercais, žymimas υ; susijęs su bangos ilgiu λ ir šviesos greičiu c taip: υ = c/λ.

Difrakcija vadiname jos bangų užlinkimą sutikus kliūtį, t.y. jų nuokrypį nuo tiesaus sklidimo.

Elektronasstabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (1.6022 · 10-19 C), masė 9.1094 · 10-31 kg arba 0.0005486 a. m. v. Elektronai sudaro visų atomų apvalkalus, supančius branduolį.

Elektronvoltas – energijos vienetas, naudojamas branduolinėje ir atominėje fizikoje. Lygus darbui, kuris atliekamas, perkeliant elektrono krūvį tarp dviejų elektrinio lauko taškų, kurių potencialų skirtumas lygus 1 V. 1 eV=1.6020 · 10-19 J.

Fotoefektu (išoriniu vadinamas elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų (metalų, puslaidininkių, dielektrikų) ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinį spinduliavimą.

Fotoelementas – elektroninis prietaisas, paverčiantis elektromagnetinių spindulių energiją į elektrinį signalą. Elektronai išmušami iš fotokatodo, į kurį krinta šviesos fotonų srautas. Po to elektronus surenka teigiamo krūvio anodas.

Fotodaugintuvas – elektroninis prietaisas, skirtas matuoti dideliu tikslumu. Krintantis į fotokatodą fotonas išmuša elektroną, kurį vakuuminiame vamzdelyje greitina grupės teigiamo krūvio elektrodų, vadinamų dinodais, elektros lauku. Krintantys elektronai iš kiekvieno dinodo išmuša vis daugiau elektronų. Iš paskutinio disko išlėkęs elektronų srautas krinta ant anodo ir sukelia elektrinį impulsą. Impulsus stiprina ir skaičiuoja speciali elektroninė sistema.

Fotonas (gr. φως "phos" – šviesa; žymymas simboliu γ) - elektromagnetinio lauko kvantas, viena iš elementariųjų dalelių. Jis neturi elektros krūvio, rimties masės ir egzistuoja tik judėdamas šviesos greičiu.

H,I

Holografija vadinamas objektų tūrinių (erdvinių) vaizdų sudarymo metodas, pagrįstas bangų interferencija.

Heizenbergo nelygybė išreiškia fundamentalų kvantinės mechanikos principą, kad mikrodalelių būsenų, kurias tiksliai apibūdina impulsas, tuo pačiu laiko momentu neįmanoma tiksliai apibūdinti koordinatėmis ir atvirkščiai.

Infraraudonieji spinduliaielektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 800 nm ir 100 μm. Skiriamos trys infraraudonųjų spindulių sritys: artimoji (800 nm-5 μm), vidutinioji (5-20 μm) ir tolimoji (20-100 μm).

Injekcinį lazerį sudaro šviesos diodas ir labai kokybiškas optinis rezonatorius, nuo kurio labai priklauso didelis šviesos intensyvumas, monochromatiškumas (vienspalviškumas), ir koherentiškumas, t.y. spinduliuojamos vienos krypties to paties dažnio, fazės ir poliarizacijos elektromagnetinės bangos. Rezonatoriaus funkcijas atlieka du puslaidininkio kristalo lygiagretūs poliruoti šonai, kuriu plokštumos yra statmenos pn sandūros plokštumai. Kiti du šio kristalo šonai yra nuožulnūs, tarp jų rezonatorius nesusidaro ir generacija nevyksta.

K,L,M

Koherentinėmis bangomis yra vadinamos tokios bangos, kurios sukelia nestatmenus svyravimus ir kurių fazių skirtumas ilgai išlieka pastovus.

Kvantas - šviesos šaltinio energijos porcija. Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys elektronai turi mažiau energijos nei tolimesnėse orbitose skriejantys elektronai. Jei elektronas gauna kiekį energijos, jis turi peršokti į toliau branduolio esančią orbitą (tokie elektronai vadinami sužadintaisiais), tačiau judėdamas jis praranda energiją ir natūraliai grįžta į savo vietą. Energija, kurią išskiria elektronas, lygi skirtumui tarp energijos lygių. Šį kvantą energijos elektronas gali išspinduliuoti fotono forma.

Kvantinis generatorius - įtaisas, kuriuo dėl indukuotųjų spindulinių šuolių generuojamas ν dažnio signalas, vadinamas kvantiniu generatoriumi. Jeigu jis yra optinių dažnių diapazone, tai prietaisas dar vadinamas lazeriu arba optiniu kvantiniu generatoriumi (OKG), o jeigu mikrobangų diapazone – mazeriu.

Lazeris - įrenginys, spinduliuojantis koherentišką šviesą. Paprastai lygiagrečiu srautu lazeris skleidžia monochromišką (vienos bangos) šviesą. Pavadinimas Lazeris kilęs iš angl. LASER - Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation - Šviesos stiprinimas sužadinant spinduliavimą.

Lūžio rodiklis: santykinis - antrosios terpės lūžio rodiklis pirmosios terpės atžvilgiu, absoliutinis - terpės lūžio rodiklis vakuumo atžvilgiu. Parodo kiek kartų terpėje šviesa sklinda lėčiau nei vakuume.

Monochromatinė, arba vienspalvė, šviesa – tai vieno pastovaus dažnio optinės bangos. Tokia banga užrašoma sinuso arba kosinuso funkcija: jos amplitudė, ciklinis dažnis ir pradinė fazė visame koordinačių verčių intervale − ∞ ≤ r ≤ ∞ ir laiko intervale 0 ≤ t ≤ ∞ yra pastovūs dydžiai. Taigi monochratinė banga yra periodinė ir nesibaigianti nei erdvėje, nei laike.

O,P,R,S

Optinis rezonatorius - du tam tikru nuotoliu įtaisyti lygiagretūs veidrodžiai.

Optiškai retesnė terpė - terpė, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra mažesnis.

Optiškai tankesnė terpė - terpė, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra didesnis.

Osciliatorius yra bet kokia fizikinė (mechaninė, elektromagnetinė, kvantinė) sistema, virpanti apie pusiausvyros padėtį. Osciliatorius, kurio virpesiai aprašomi tiesine diferencialine lygtimi, vadinamas tiesiniu.

Paulio principą galima formuluoti šitaip: vienoje kvantinėje sistemoje negali būti dviejų fermijnonų, turinčių visus tuos pačius kvantinius skaičius.

Planko dėsnis – pagal kvantinę mechaniką, elektromagnetiniai spinduliai turi dvejopą prigimtį. Nors kai kurie reiškiniai (atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija) gali būti paaiškinti bangine teorija, kitais atvejais elektromagnetiniai spinduliai elgiasi kaip dalelių (fotonų) srautas. Elektromagnetinių spindulių bangines ir dalelines savybes sieja Planko dėsnis: E = h · υ = h · c/λ, čia E - dalelės energija, υ ir λ - bangos dažnis ir ilgis, h - Planko konstanta (h=6.626076 10-34 J · s).

Priverstinis (indukuotasis) spinduliavimas. Jeigu sužadintame lygmenyje esantį atomą veikia kintamasis elektromagnetinis laukas, kurio dažnis tenkina lygmenų energijų skirtumo sąlygą, tai spindulinio šuolio tikimybė padidėja. Toks spindulinis šuolis vadinamas priverstiniu arba indukuotuoju. Jo tikimybė tiesiog proporcinga šį spinduliavimą sukeliančio elektromagnetinio lauko energijos tūriniam tankiui. Indukuotojo spinduliavimo esminė ypatybė yra ta, kad naujai susidariusio fotono energija, dažnis, sklidimo kryptis, poliarizacija, pradinė fazė yra tapatūs jį sužadinusio fotono atitinkamoms charakteristikoms. Spinduliavimui taikant bangines sąvokas, būtų galima sakyti, kad indukuotasis spinduliavimas yra koherentus jį indukavusiam.

Ribinis visiško atspindžio kampas - kritimo kampas, kuriuo kritusi šviesa visiškai atsispindi.

Savaiminis šuolis- šuolis, kuris vyksta savaime iš kvantinės sistemos (atomo, molekulės, kristalo) vieno energetinio lygmens į kitą, vadinamas savaiminiu arba spontaniniu. Savaiminis spinduliavimas. Jam būdinga tai, kad jis vyksta atsitiktinai. Negalima numatyti šuolio pradžios laiko momento, – galima tik įvertinti tikimybę, kad per tam tikrą laiko tarpą jis įvyks. Dėl savaiminio šuolio atsitiktinio pobūdžio įvairūs atomai spinduliuoja nepriklausomai vienas nuo kito ne tuo pačiu laiko momentu. Dėl to jų elektromagnetinio spinduliavimo bangų fazės, poliarizacija, spinduliavimo sklidimo kryptys yra įvairios, t.y. tarpusavyje nesuderintos. Todėl savaiminis spinduliavimas yra nekoherentinis, nors spinduliavimo dažnis gali ir sutapti.

Spindulys - linija, kuria sklinda šviesos energija.

Šviesa yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių. Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm (ore) bangų ilgio. Šviesa turi dvilypę prigimtį: Elektromagnetinės bangos, Šviesos dalelių - fotonų – srautas.

Šviesolaidis - lanksčių skaidrių gijų pluoštas šviesai ir vaizdui perduoti.

Tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis - optiškai vienalytėje medžiagoje šviesa sklinda tiesiai, t.y. tiesiomis linijomis.

U,V

Ultravioletiniai spinduliai – elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2 - 400 nm (fotonų energija tarp 3 - 620 eV). Žemės paviršių pasiekia tik 300 - 400 nm ilgio ultravioletiniai spinduliai.

Visiškas atspindys - spindulys, kritęs tam tikru kampu į dviejų terpių ribą, ne lūžta, o visiškai atsispindi.

Visiško atspindžio dėsnis - spindulys, kritęs tam tikru kampu į dviejų terpių ribą, ne lūžta, o visiškai atsispindi.

Doc.dr. Valdas Girdauskas

Vytauto Didžiojo universitetas

Gamtos mokslų fakultetas

 

Tema: Vandenilio energetika, valdomos termobranduolinės sintezės reakcijos

A,B

Atomas – mažiausia cheminio elemento dalelė. Beveik visa atomo masė sutelkta ~10-14 - 10-15 m spindulio branduolyje, aplink kurį skrieja neigiamo krūvio elektronai. Branduolį sudaro teigiamo elektros krūvio protonai ir neutralūs neutronai.

Branduolinė skylimo reakcija – reakcija, kurios metu skyla sunkieji branduoliai.

D

Deuteris – vandenilio izotopas.

E

Elektronas – elementari dalelė, turinti neigiamą krūvį.

Elektroninis jonizacinis vakuumetras su ašiniu kolektoriumi – elektroninis jonizacinis vakuumetras, kuriame foninis slėgis sumažintas panaudojant jonų kolektoriui ploną laidą, įtvirtintą cilindrinio tinklelio ašyje. Anodas įtvirtinamas tinklelio išorėje.

F

Foninis vakuumetro slėgis – sąlyginis gryno azoto slėgis, kuriam jonizacinio vakuumetro parodymai būtų tokie patys kaip ir nuo slėgio nepriklausančiai liekamajai srovei.

G

Greitintuvas – įrenginys skirtas jonams suteikti atitinkamą energiją.

Gravitacinė masė – dydis nusakantis gravitacinės sąveikos stiprį.

I

Inercinė masė – dydis nusakantis kūno pasipriešinimą judesio pokyčiui.

Išcentrinė jėga – jėga atsirandanti kūmui judant kreivaeige trajektorija ir lygiagreti judėjimo trajektorijos normaliniam vektoriui.

J

Jautrumas – Pastaba. Kai kurių rūšių vakuumetrų jautrumas priklauso nuo dujų rūšies. Tokiu atveju nurodomas jautrumas azoto dujoms.

Jonai – atomai turintys teigiamą arba neigiamą elektros krūvį.

K

Kristalinė gardelė – kristalinio kūno struktūrą nusakantis parametras.

Kuro celė – įrenginys skirtas cheminės reakcijos energijai tiesiogiai versti elektrine.

L

Langmuir zondas – įrenginys skirtas plazmos parametrams nustatyti.

M

Masių separatorius – įrenginys atskiriantis medžiagų atskirimui pagal jų atomines mases.

Maksimalus leistinas vandens garų slėgis – siurblio įėjimo skerspjūvyje išmatuotas maksimalus vandens garų slėgis, kuriam esant siurblys su dujų balastu gali ilgai siurbti vandens garus normaliomis

klimatinėmis sąlygomis.

N

Nano medžiagos – medžiagos, kuriose kristalitų dydis yra toks, kad atomų skaičius kristalitų tūryje yra panašus kaip ir ant jų paviršiaus.

P

Piranio (varžinis) vakuumetras – šiluminis vakuumetras, kurio veikimas pagrįstas elektros srove kaitinamo elemento varžos priklausomybe nuo dujų slėgio.

Plazma – medžiagos būsena.

R

Rotacinis vakuuminis siurblys – tūrinio veikimo siurblys, kuriame dujos suslegiamos ir išmetamos sukantis rotoriui.

S

Superlaidumas – reiškinys, kai medžiagos varža tampa artima nuliui.

T

Termobranduolinės sintezės reakcija – reakcija, kurios metu susijungia du lengvi branduoliai.

Tokamakas – toroidinis termobranduolinis reaktorius.

Tritis – vandenilio izotopas.

V

Vakuumas – slėgis, tai dujų molekulių vidutinis laisvas nueitas kelias didesnis nei vakuuminės kameros linijiniai matmenys.

Vandenilis – bespalvės, bekvapės dujos.

Vakuuminė technika technika vakuumui gauti.

 

Dr. (HP) Liudas Pranevičius

Vytauto Didžiojo universitetas

Gamtos mokslų fakultetas

 


 

Į viršų