Kurkime ateitį drauge!

 

Dr. Odeta Buzaitė

 

4. Biologinės kilmės nuodai: ropliai

 

 

Įgėlus bitėms ar vapsvoms didžiausia problema neretai yra ne tiek patys nuodai, kiek alerginė reakcija. Nukentėjusiojo organizmas itin stipriai reaguoja į  patekusius nuodus, gali ištikti anafilaksinis šokas. Jautrus individas gali mirti nuo vieno įgėlimo. Nesant alergijos pavojingi gali būti daugybiniai įgėlimai, ypatingai vaikams, seniems ir nusilpusiems žmonėms. Vabzdžiui įgėlus gerklę, gali iškilti pavojus, sutinusiems audiniams  užblokuojant kvėpavimo takus.

Įkandus į organizmą patenka toksinai, be to išskiriami ir feromonai, ypač tuo atveju, jei įgėlusi bitė žūsta. Tai pritraukia kitas bites. Šie feromonai lengvai nenusiplauna ir neišgaruoja.

Žinoma, kad įgėlusi  bitė žūsta, kadangi jos geluonis įstringa odoje, bet taip būna tik tais atvejais, kai įgeliami žinduoliai ar paukščiai. Bičių dantytas geluonis skirtas kovai tarp skirtingų avilių bičių, geluonis gali perverti kitos bitės chitininį šarvą ir būti ištraukiamas. Bitės – vienintelės iš plėviasparnių vabzdžių turi dantytą geluonį.

Nuodų sudėtis kinta priklausomai nuo amžiaus. 

Bičių nuodai naudojami gydyti artritui ir reumatui

 

Bičių Apis mellifera nuodų sudėtis

 

 Pagrindiniai bičių nuodų komponentai tai apaminas, neurotoksinas, blokuojantis kalio kanalus, melitinas ir MCD . Skausmą įgėlus bitei sukelia  toksinas melitinas. Histaminas taip pat  sukelia skausmą ar niežulį.

Bičių nuodai susideda iš didelės molekulinės masės baltymų  ir mažų peptidų.

Peptidai. Geriausiai apibūdintas peptidas yra melitinas. Jis sudaro apie 40-50% sauso nuodų svorio. Susideda iš 26 amino rūgščių. Jis gali padidinti membranų pralaidumą, sukelti  eritrocitų membranų ar vidinių ląstelių membraninių struktūrų lizę. Ieškoma būdų panaudoti melitiną kovai su vėžinėmis ląstelėmis.

Melitinas yra daugelio bičių nuoduose, jis sukelia uždegiminę reakciją.

Kitas bičių nuodų peptidas – apaminas sudaro tik mažiau nei  2% sauso nuodų svorio. Jis yrta apie 2.0 kDa dydžio iš 18 aminų rūgščių. Apaminas veikia natrio ir kalcio kanalus.

MCD peptidas (mastocitus degranuliuojantis peptidas) sudaro apie 2% sauso nuodų svorio. Jis apie  3.0 kDa, iš 22 amino rūgščių. Alergija bitės įgėlimo atveju prasideda dėl mastocitų sąveikos su antikūnais, prasideda mediatorių, įskaitant histaminą, išskyrimas 

Bičių nuoduose yra ir histamino molekulių , nors jo koncentracija labai maža. Yra ir nedideli kiekiai kitų mažos masės  komponentų, pvz., viena iš jų serino proteazės inhibitorius.

Fermentai. Pagrindinis plėviasparnių nuodų fermentas – fosfolipazė A. Gyvačių nuoduose šis fermentas veikia kelis fiziologinius procesus, pasižymi kardiotoksiniu, neurotoksninuu, miotoksiniu poveikiu, bei veikia kaip antikoaguliantas.

Jis sudaro apie 12% nuodų, yra labai šarminis. Skaido fosfolipidus, dėl ko susidaro poros membranoje, o po to ir  ląstelių lizė. Fosfolipazės A ir ir melitino poveikis eritrocitų lizės procese sinergistinis.

Hialuronidazė (HYAL) – fermentas skaidantis hialurono rūgštį esančia jungiamajame audinyje. Hialurono rūgščiai suskilus į neklampius junginius kiti nuodų komponentai lengvai sklinda audinyje.

Rūgštinė fosfatazė (AcP ) sudaro apie 1% sauso svorio. Optimalus pH 4.4-4.8. AcP – galimas histamino išlaisvintojas iš neutrofilų.

Bičių nuoduose taip pat aptiktas  glikozidazės, lizofosfolipazės, esterazės, lipazės ir proteazės aktyvumu. Proteazės sukelia audinių nekrozę.  Didelis proteazių kiekis aptiktas kamanių Bombus pensylvanicus  nuoduose, taip pat kai kurių vapsvų rūšių nuoduose.

Bendruomeninių vapsvų (Vespidae) nuodai sukelia skausmą, odos paraudimą dėl padidėjusio odos kraujo kapiliarų pralaidumo. Alerginės reakcijos į vapsvų įkandimą rečiau paplitusios, nei bičių įkandimo atveju, bet ne mažiau pavojingos.

Į bendruomeninių vapsvų (Vespula, Vespa, Polistes) kaip bičių (Apis) nuodų  sudėtį įeina histaminas, serotoninas, dopaminas, noradrenalinas, fosfolipazė, hialuronidazė, rgštinė fosfatazė.

 


Naturales Scientiae Omnibus