Kurkime ateitį drauge!

 

Dr. Odeta Buzaitė

 

Biologinės kilmės nuodai

 2. Biologinės kilmės nuodai: augalai

 

 

Nuodingi junginiai esantys augaluose augaluose gali būti  alkaloidai, alkoholiai, ketonai, angliavandeniai, chelatuojantys junginiai kaip oksalo rūgštis ar nitratai, glikozidai, lipidai, fenoliniai junginiai, baltymai, peptidai

Kai kurie augalų nuodai paplitę visame augale, kiti kaupiasi tik tam tikrose jo dalyse. Rabarbaro visose dalyse yra oksalo rūgšties. Lapkočius galima valgyti, bet lapuose koncentracija yra didesnė ir pavojinga gyvybei.

Taninai aptinkami lapuose, žievėje šerdyje ir šaknyse. Jie lengvai jungiasi prie baltymų. Apsaugo augalą nuo žolėdžių gyvūnų, stabdo bakterijų ir grybų augimą.

Alkaloidai bene plačiausiai ištirta toksiškų augalų junginių grupė. Jie taip pat saugo nuo augalą nuo žolėdžių gyvūnų. Jie kartaus skonio ir nuodingi.

Tai kofeinas, nikotinas, kokainas, morfinas, daugelis haliucinogenų 

Bulvinių šeimos atstovai turi solonino, kurio yra pomidoro augale, išskyrus sėklas ir vaisius, bulvėse, tabake, žaliuosiuose pipiruose.

Alkaloidas atropinas aptinkamas bulvinių šeimos augaluose, pvz., - vaistinėje šunvyšnėje (Atropa belladonna).

Solaninas taip pat aptinkamas bulvinių šeimos atstovuose, tame tarpe pomidoruose ir bulvėse. Kada bulvės stiebagumbis auga šviesoje jis pažaliuoja. Jame pasigamina chlorofilas ir solaninas. Apsinuodijus solaninu pasireiškia vėmimas, viduriavimas, širdies aritmija, svaigulys. Retais atvejais – pasireiškia haliucinacijos, paralyžius, hipotermija, būna išsiplėtę vyzdžiai.

Strichninas gaunamas iš medžio Strychnos nux-vomica L.) sėklų . Jis blokuoja glicino receptorius, nervinis impulsas nepraeina, prasideda raumenų spazmai, mirtis ištinka dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus.  

Ricinas – baltyminės kilmės toksinas. Jis slopina baltymų sintezę specifiškai ir negrįžtamai inhibuodamas eukariotų ribosomas. Ricinmedžiai dažnai auginami kaip dekoratyviniai augalai. Laikoma, kad viena sėkla gali nužudyti vaiką. Jei sėkla praryjama nepažeidus jos luobelės, ji gali praeiti virškinamuoju traktu nepakenkusi organizmui. Tačiau jei sėkla sukramtoma, prasideda apsinuodijimas. Pirmieji apsinuodijimo požymiai –  pasireiškia po kelių valandų. Tai pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas. Po kelių dienų prasideda dehidratacija, kraujo spaudimas sumažėja. Jei nukentėjusysis nemiršta per 3- 5 dienas, dažniausiai pasveiksta.

Obuolių, vyšnių, slyvų, persikų sėklose yra cianogeninių glikozidų. Taip pat ir amigdalinas migdoluose.  Iš jų gali susidaryti avndenilio cianidas. Cianidas sustabdo ląstelių kvėpavimą.

 


Naturales Scientiae Omnibus