Kurkime ateitį drauge!

Dr. S. Šatkauskas

Vytauto Didžiojo Universitetas

Ar smegenys turi lytį?

 

Iškart reikia pasakyti, kad į šį klausimą nėra paprasto atsakymo. Smegenys, žmogaus vystymosi laikotarpiu keičiasi priklausomai nuo įgytos patirties. Dėl savo sugebėjimo keistis, smegenys tuo pačiu yra ir biologinis, ir kultūrinis organas. Todėl labai sunku atskirti, ar vyrų ir moterų smegenų skirtumai yra įgimti, ar įgyti gyvenimo bėgyje. Klausimą labai užaštrina įvairūs ideologiniai įsitikinimai, todėl diskusijos šiuo klausimu paprastai būna labai karštos.

 

Prieš pradedant nagrinėti smegenų lytiškumo klausimą, įdomu pasižiūrėti ar skiriasi vyrų ir moterų sugebėjimai spręsti įvairius kognityvinius ir motorinius veiksmus. Piešinėlyje parodyta keletas pavyzdžių kur vyrų ar moterų sugebėjimai spręsti vieną ar kitą uždavinį yra skirtingi.

 

      

 

            1 Pav. Vyrų ir moterų kognityvinių ir motorinių sugebėjimų skirtumai.

 

 

 

Akivaizdu, kad daugelis vyrų ir moterų sugebėjimų sprendžiant įvairius uždavinius nėra vienodi. Kas tai lemia? Ar šie sugebėjimai įgimti, ar įgyti gyvenimo eigoje? Ir vienu ir kitu atveju šiuos skirtumus lemia skirtumai smegenyse. Tik lieka klausimai ar šie skirtumai užprogramuoti jau prieš gimimą, ar įgyti individui bręstant?

Vienas aiškiausių vyrų ir moterų smegenų skirtumų yra tai, kad vyrų smegenys santykinai yra šiek tiek sunkesnės. Be šio aiškiai pastebimo skirtumo vyrų ir moterų smegenys taip pat skiriasi ir kai kuriomis sritimis. Pvz., moteris turi didesnį neuronų tankumą smilkininėje žievės dalyje, kuri yra atsakinga už kalbą. Moterys tai pat turi santykinai didesnę didžiąją smegenų jungtį (corpus collosum). Manoma, kad tai gali būti susiję su geresne abiejų pusrutulių komunikacija.

Žinoma, kad dauguma fiziologinių procesų organizme priklauso nuo lyties hormonų. Vyriškos lyties organizme pagrindinai išskiriami vyriški hormonai androgenai, moteriškos lyties - estrogenai. Kas nutiktų jeigu androgenus suleistume patelėms, o estrogenus – patinėliams? Ar šie pokyčiai priverstų gyvūnus elgtis, kaip priešingos lyties atstovą? Papratai atsakymas yra – ne! Tačiau, jei tokie hormoniniai pakeitimai daromi ankstyvose gyvenimo stadijose, galimi ryškūs seksualinės elgsenos pokyčiai.

Nepaprastai iškalbingą pavyzdį suteikia tyrimai su paukščiukais kikiliais. Žinoma, kad daugelio paukščių rūšių patinėliai čiulba sudėtingesnes ir gražesnes giesmes. Patyrinėjus jų smegenis aptikta, kad specifiniai, su čiulbėjimu susiję smegenų centrai, patinėliuose yra didesni nei patelėse. Taip pat pastebėta, kad jeigu patelės jauniklis tik išsiritęs bus veikimas patinėliams būdingu hormonu - testosteronu, jų smegenyse išsivystys didesni čiulbėjimo centrai. Maža to, patelės čiulbės taip, kaip ir patinėliai!

Nustačius, kad ankstyvajame vystymosi laikotarpyje, atlikus hormonų pokyčius paukščių patelių smegenyse galima pakeisti čiulbėjimo centrų vystymąsi, tapo įdomu, ar tai galioja žinduoliams. Mokslininkai anatomiškai ištyrę žiurkių pagumburį, pastebėjo kad viena jo sritis pas pateles ir patinėlius gerokai skiriasi. Ši sritis vėliau pavadinta lyties dimorfiniu branduoliu. Tik po gimimo iškastruotiems patinėliams, vėliau suaugus šis branduolys buvo tokio pat dydžio, kaip patelėse. Tik po gimimo žiurkių patelėms palaikant padidintą testosterono lygį, šių patelių smegenyse lyties dimorfinis branduolys suaugus buvo didesnis. Suaugusiame patinėlyje pažeidus lyties dimorfinį branduolį, kuriam laikui sutrinka poravimosi elgsena. Pilnai šio branduolio paskirtis iki šiol nėra išaiškinta.

 

2 Pav. Žiurkių patinėlių smegenyse, lyties dimorfinis branduolys yra kelis kartus didesnis.

Lyties diferenciacija prasideda nuo chromosomų rinkinio - moterišką lytis turi XX rikinį, vyriška XY. Chromosomų rinkinys ankstyvose stadijose po apvaisinimo lemia gonadų (lytinių liaukų) vystymąsi. SRY genas Y chromosomoje lemia sėklidžių vystymąsi, kurios pradeda gaminti testosteroną. Vėliau testosteronas lemia kitų vyriškos lyties fenotipų vystymąsi. Neveikiant SRY genui, bei nesant testosteronui, gonados išsivysto į moteriškos lyties dauginimosi vienetus. Genetiškai nulemta moteriška lytis išsivystytų į vyrišką lytį, jei ankstyvose stadijose vaisiaus organizme būtų palaikomas pakankamas testosterono lygis. Vystantis išoriniams lyties skirtumams, lyties skirtumai išryškėja ir nervinėje sistemoje - ypač pagumburyje. Viena preoptinė pagumburio sritis, dar vadinama lyties dimorfiniu branduoliu, yra didesnė pas vyrus nei pas moteris ir yra susijusi su vyriškos lyties elgsenos formomis. Pagumburio dalys veikia cikliškai, skatindamos cikliškai išskirti hormonus ir yra susijusios su menstruacijų ciklais. Taigi, lyties diferenciacija iš esmės priklauso nuo testosterono lygio jautriuoju vystymosi periodu, kuomet hormonai sukelia ilgalaikius efektus. Pas žmogų šis jautrusis periodas yra apie 3-4 nėštumo mėnesį.

Bendrai gamta nustatė lyties vystymosi mechanizmą taip, kad pagal nutylėjimą išsivystytų moteriškos lyties atstovas. Ankstyvas testosterono veikimas lemia vyriškos lyties vystymąsi. Estrogenų veikimas XY organizme poveikio neturi. Tik testosterono lygio sumažinimas (kastracija) gali nulemti XY organizmo vystymąsi į moteriškos lyties individą.

Tyrimais nustatyta, kad testosterono lyties nustatymo kelias smegenyse yra keistas: kuomet jis patenka į neuroną - jis paverčiamas estradioliu (moterišku hormonu). Šis estardiolis siunčia signalą branduoliui, ko pasėkoje aktyvinami specifiniai genai, o neuronas “suvyriškėja”. Įdomu, kodėl XX organizmo neuronai nesuvyriškėja dėl savo estradiolio? Jautriajame lyties vystymosi periode žinduoliai turi specifinį baltymą - fetoproteiną, kurio nelieka subrendusiame organizme. Šis baltymas susiriša su estrogenu ir blokuoja jo patekimą į nervines ląsteles. Įdomu, kad toks mechanizmas paaiškina kitą painų dalyką - estrogeno perteklius gali lemti vyriško organizmo vystymąsi! Tai vyksta dėl fetoproteino nebesugebėjimo surišti estrogeno pertekliaus. Tuomet jis patenka į neuronus, kur vėliau paverčiamas estradioliu.

 

2 Pav. Testosteronas (T) patekęs į nervinę ląstelę tampa estradioliu (E), kuris siunčia signalą ląstelės branduoliui, aktyvuoti specifiniu genus, pagal kuriuos nervinė ląstelė taps vyriška. Nesant testosteronui, nervinė ląstelė vystysis į moterišką neuroną.

 

            Kiek anksčiau minėti eksperimentai su gyvūnais, labai aiškiai parodė, koks svarbus hormonų veikimas ankstyvuosiuose organizmo vystymosi etapuose. Be to, paaiškėjo, kad hormonai ankstyvajame vystymosi laikotarpyje, turi įtakos ir smegenų formavimuisi. Ar šis smegenų vystymasis turi sąsajų su asmens lyties savi-identifikacija?

Klausimas sudėtingas, tačiau keletas įdomių pavyzdžių suteikia didesnio aiškumo. Vieniems jauniems tėvams buvo pranešta, kad jų kūdikis gimė su tarpinės lyties požymiais, t.y. jų kūdikis turi ir vienai ir kitai lyčiai būdingus bruožus. Atlikus genetinius tyrimus paaiškėjo, kad šis kūdikis turi XY chromosomų porą, kas rodo jog kūdikis genetiškai yra vyriškos lyties. Nepaisant to, gydytojams pavyko įkalbėti tėvelius kūdikį auginti, kaip mergaitę. Vienas iš argumentų buvo, kad tokia lyties modifikacijos operacija yra paprastesnė. Be to, vyravo bendra medicininė nuostata, kad naudojant hormoninį gydymą, kūdikis ir psichologiškai vystysis, kaip moteriškos lyties individas. Manyta, kad kūdikio smegenys yra kaip baltas popieriaus lapas ir lyties vystymąsi smegenyse, galima nukreipti norima linkme. Išties, šis kūdikis išsivystė į normalią moterį, kuri vėliau ištekėjo ir jautėsi laiminga. Tačiau ne visi tokie atvejai yra tokie sėkmingi. Kitiems kūdikiams, turintiems XY chromosomų porą, atlikus tokią pat operaciją ir gydymą, lyties savi-identifikacija būdavo labai sudėtinga. Kai kurie iš jų, suaugę ryžosi pakeisti jiems priskirtą lytį ir gyventi, kaip vyriškos lyties atstovai. Tai rodo, kad nepaisant lyties išorinių požymių, tikroji lytis liko įspausta smegenyse!


Naturales Scientiae Omnibus