Kurkime ateitį drauge!

Prof. habil. dr. Vida Mildažienė, doc. dr. Zita Naučienė

Lietuvos miškų institutas

Nuodai ant šiuolaikinio maisto prekystalių

 

Šiuolaikinio gyvenimo kokybė daug kuo skiriasi nuo tarybinio laikotarpio. Praėjo tie laikai, kai turistus iš Lietuvos ištikdavo šokas, pamačius gėrybių kupinus prekystalius užsienio šalių parduotuvėse. Nedaug kas atsimena talonus muilui, kruopoms ir druskai, ilgiausias eiles prie vos kelis kartus per metus į prekybą patenkančių bananų ir apelsinų... Sunku įsivaizduoti, kad dabartinė šeimininkė rengtų vaišes taip sudėtingai, kaip tarybiniais laikais. Daug laiko ir pastangų atimdavo maisto prekių „medžioklė“, tačiau namie pagamintas šviežias maistas, kūrybiškai taikant asmeninius receptus, buvo nepakartojama dovana svečiams. Dabartinė pusfabrikačių ir kitų paruoštų skanėstų pasiūla taip supaprastino vaišių ruošimą, kad dauguma šeimininkių po valandos „Maximoje“ gali dengti prašmatnų stalą. Bet kas gali būti tikras, kad toks maistas pagamintas iš kokybiškų produktų? 

Eilinio vartotojo prekių krepšelio turinys nepalyginamai praturtėjo. Maisto prekių iš viso pasaulio pasiūla ir įvairovė jau mūsų nestebina. Vaistinėse taip pat matome tokią daugybę sveikatos priežiūrai skirtų vitaminų ir maisto papildų, kad dažnai sudėtinga pasirinkti reikiamus. Dienraščiai, TV reklamos nesustojamai ulba piršdama mums priemones nuo pleiskanų, viršsvorio, atminties silpnėjimo ir senėjimo. Ar  suvokiate, kaip nuosekliai ir metodiškai jus ir jūsų artimieji verčiami tipiškais vartotojiškos visuomenės ir reklamos srauto vergais, į kurių smegenis ir pinigines nukreipta daugybė komercinių čiuptuvų?

Visa tai yra ne taip seniai mus užplūdusios vakarietiškos bei amerikietiškos vartotojų visuomenės reiškiniai. Kyla rimtas klausimas apie tai, ar viskas čia taip jau gražu ir gerai?  O gal kai kurias iš užsienių atėjusias grožybės ir gėrybės yra tariamos, jų vartojimas susijęs su kenksmingais poveikiais vartotojų sveikatai, apie kurias žiniasklaida ir medikai yra linkę kukliai nutylėti?

Ar šių prekių galutinis taikinys, eilinis visų siūlomų gėrybių vartotojas tikrai tiki, kad prekybininkai ir kiti su jais glaudžiai susiję šių dienų sveikatos pranašai nuoširdžiai rūpinasi jų gerove? Mums gausiai reklamuojame prekių gausybėje, deja, yra labai kenksmingų produktų.  Šiame straipsnelyje pateiksime tik keletą pačių akivaizdžiausių patogiosios „masinio vartojimo civilizacijos“ kenksmingumo pavyzdžių...

 

1. Bulvių traškučiai ir kitas greitas maistas

Bulvių traškučiai jau ir Lietuvoje tapo vienu iš populiariausių iškylų ir vakarėlių užkandžių. Juos ypač dievina vaikai ir paaugliai, tarp kurių yra nemažai tikrų bulvių traškučių (ir saldžiųjų gėrimų) fanatikų. 

Internete galima rasti išsamią ir spalvingą bulvių traškučių atradimo istoriją [1,2]. Juos išrado Džordžas Krumas (George Crum), Moon Lake Lodge restorano Saratoga Springs miestelio Niujorko valstijoje kulinaras. Jis pasiūle originalų prancūziškų keptų bulvyčių variantą. Pirmieji labai plonai supjaustyti, iki traškumo apkepti karštuose riebaluose ir pasūdyti bulvių lakšteliai buvo pavadinti Saratogos traškučiais. Idėja nebuvo patentuota, sulaukė didžiulio populiarumo, labai greitai plito ir jau XX a. pradžioje Amerikoje buvo nemažai stambių bulvių traškučių gamintojų kompanijų. Europą bulvių traškučiai pasiekė 1921 m., pirmiausiai Angliją.    

Technologijoms tobulėjant ir pradėjus taikyti automatizuotas linijas traškučių gamybai, jų vartojimas pasiekė didžiulį, masinį mastą – 4,3 mln. svarų per metus. Dietologai pripažįsta, kad jie tapo viena iš didžiausių amerikiečių dietos nelaimių. Bulvių traškučių pasirinkimas prekyboje yra didžiulis, galima nusipirkti su visokiais prieskoniais, priedais, įvairiausiuose spalvingose ir patogiuose pakuotėse (1 pav.). Iš tiesų skanu, pradėjus valgyti, būna sunku sustoti.

 

1 pav. Tipiškas „Vaikiškų vakarėlių komplektas“

 

Tuoj sumažinsime jūsų norą, kad vaikai nuolat kramsnotų bulvių traškučius keliais faktais. Beje, kažkodėl tėvai linkę priskirti bulvių traškučius prie sveiko maisto, nes tai yra daržovės. Tik ar girdėjote, kad šiose daržovėse būtų vitaminų ir antioksidantų?

Tai kodėl gi nesveika valgyti daug bulvių traškučių? Svarbiausios priežastys susijusios su tuo, kad jie kepami karštuose riebaluose. Todėl bulvių traškučiai yra labai riebus ir kaloringas maistas, kurio dėl jo skonio suvalgoma labai daug. Tai lemia su viršsvoriu ir nutukimu susijusias problemas (daugiau apie jas siūlome skaityti šios serijos straipsnelio „Adipokinai – kaip valdomas mūsų apetitas?” įžangoje). Pavyzdžiui, viena maža paprastai kepta bulvė turi apie 128 cal, o 15 traškučių – 150 cal, t.y., vienas plonytis riebalais įsotintas traškučio lakštelis turi 10 kalorijų.

Kita vertus – kyla klausimas, kokius riebalus gamintojai vartoja kepti traškučiams? Norintiems pasiskaityti pobaisių istorijų apie greito maisto restoranuose vartojamus kepimui riebalus, siūlome susirasti [3] tinklalapio adresą... Gal kiek ir perdėta, bet gana įtikėtina istorija. Siekdami pelno, bulvių traškučių gamintojai ir greito maisto restoranų savininkai renkasi pigesnius riebalus, kuriuose yra daug sveikatai kenksmingų sočiųjų ir trans-riebalų (apie jų kenksmingumą – žr. sekantį skyrelį). Ar žinote, kaip dažnai šie gamintojai keičia jau naudotus riebalus ir kad daug kartų naudoti riebalai yra pavojingi net aplinkos teršimo požiūriu, ką jau kalbėti apie žmogaus organizmą?

Visuomenei paskelbus daugiau informacijos apie riebalų sukeliamas sveikatos problemas, kai kurie stambesni gamintojai (Lays ir Ruffles) perėjo prie mažiau kaloringų, neturinčių trans-riebalų traškučių gamybos [4] – jie teigia, kad traškučiai pagaminti, naudojant saulėgražų aliejų yra nepavojingi vartotojui, nes jame yra daug nesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tik neskubėkite tikėti – saulėgražų aliejaus sudėtis, ilgiau jį kepant didelėje temperatūroje, taip pat tampa abejotinos kokybės.   

Tačiau pati kenksmingiausia bulvių traškučių medžiaga yra akrilamidas [5,6] (CH2=CH-CO-NH2). Tikra sveikatos apsaugos organizacijų panika prasidėjo, 2002 m. Švedijos mokslininkams paskelbus [7], kad ši vėžį sukelianti medžiaga susidaro kepant ir skrudinant daug krakmolo turinčius maisto produktus: 

1 lentelė. Akrilamido koncentracija maisto produktuose

Akrilamido kiekis maisto produktuose (mikrogramais kilogramui)

Maisto produktas

Vidurkis

Ribos (min-max)

Bulvių traškučiai

1200

330-2300

Prancūziškos bulvytės

450

300-1100

Biskvitai ir sausainiai

410

30-650

Traški duona

140

30-1900

Pusryčių javų traškučiai

160

30-1400

Kukūruzų traškučiai

150

120-180

Minkšta duona

50

30-160

Kiti kepti produktai (pica, blynai, vafliai, žuvies piršteliai, kepta žuvis, etc.)

40

30-60

 

2003-2004 m. panašūs rezultatai buvo gauti, ištyrus Austrijos, Japonijos, Danijos vartotojų naudojamus maisto produktus.

Akrilamidas susidaro ir kaitinant krakmolingus produktus mikrobangų krosnelėje. Verdant tuos pačius produktus vandenyje, akrilamidas nesusidaro. Prancūziškos bulvytės ir bulvių traškučiai kepami apie 190 oC temperatūroje. Todėl akrilamido kiekis šiuose visų taip mėgstamuose produktuose viršija Pasaulio sveikatos pasaugos organizacijos nustatytas saugias ribas apie 300 kartų.  Informacijos apie akrilamido kiekį veltui ieškosite ant bulvių traškučių pakuotės. Traškučių gamintojai bando neigti faktus apie galimą neigiamą akrilamido poveikį. Tačiau JAV Maisto ir vaistų tarnyba (Food and Drug Administration, FDA) gali perspėti, kurių gamintojų bulvių traškučiuose akrilamido kiekis viršija leistiną daug kartų:

  • Cape Cod Robust Russet: - 910 kartų
  • Kettle Chips (lightly salted): 505 kartų
  • Kettle Chips (honey dijon): 495 kartų
  • Pringles Snack Stacks (pizza-flavored): 170 kartų
  • Lay's Baked: 150 kartų

Štai jums ir informacija „virškinimui“, skaniai triauškinant bulvių traškučius... Mokslininkai nustatė, kad akrilamidas sukelia plaučių, odos, skydliaukės, smegenų  ir krūties vėžį eksperimentiniams gyvūnams. Jis jungiasi su eritrocituose esančiu hemoglobino baltymu. Akrilamido kaupimasis mūsų organizme proporcingas maiste esančiam medžiagos kiekiui. Iki šiol trūksta duomenų apie šios medžiagos kiekį įvairiuose maisto produktuose ir apie jos poveikį  žmogaus sveikatai. Todėl labai svarbu yra toliau tęsti tyrimus ir nustatyti objektyvią padėtį, nes didieji bulvių traškučių gamintojai siekia gauti jiems naudingų įrodymų, paneigiančių akrilamido kenksmingumą. 

Neseniai amerikos mokslininkų atlikti epidemiologiniai tyrimai leido įvertinti, kad tiems, kas vaikystėje valgo bulvių traškučius, suaugus yra didesnė rizika susirgti pieno liaukos vėžiu. Rizika susirgti krūties vėžiu apie 60-uosius metus lygi 1:25. Jei vaikai iki 5 metų valgo bulvių traškučius nors kartą per savaitę, rizika padidėja 27 proc. Reikia pažymėti, kad kitaip pagamintų bulvių valgymas susirgimo vėžiu rizikos nedidina. 

Taigi, net jeigu gamintojai teigia, kad bulvių traškučiai ir pancūziškos bulvytės neturi trans-riebalų, šie produktai visada turi daug karcinogeno akrilamido. Be to, augaliniai riebalai, šiuom metu pradėti naudoti gaminant bulvių traškučius, turi daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Nors jos gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, tačiau skatina laisvųjų deguonies radikalų susidarymą, ypač kaitinant. Nuolatinis tokio maisto vartojimas sukelia oksidacinius audinių pažeidimus, skatina vėžį ir pirmalaikį senėjimą.

   

2. Margarinas, sotieji ir trans-riebalai

Riebalai yra viena iš svarbiausių, daugiausiai kalorijų teikiančių maisto medžiagų. Žmonės nuo seno vartojo maistui tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės riebalus (priminsime, kad atsarginiai neutralūs riebalai vadinami triacilgliceroliais), kurių sudėtis turi specifinių  skirtumų. Gyvūnų riebalai (sviestas, taukai) turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurių lydymosi temperatūra aukštesnė, todėl esant kambario temperatūrai, jie yra minkšti, tačiau kietos konsistencijos. Augalų riebaluose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, todėl kambario temperatūroje jie yra skysti aliejai.

Apie 1980 metus atlikus sočiųjų riebalų vartojimo tyrimus, buvo paskelbti duomenys, kad  jie didina susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis riziką, skatina aterosklerozę. Buvo rekomenduojama masiškai atsisakyti sviesto ir taukų vartojimo maistui, pereiti prie nesočiųjų augalinių riebalų ir margarinų. Margarinas yra produktas, gaminamas iš augalinių riebalų, juos iš dalies hidrinant.

Hidrintų augalinių riebalų technologijos patentas Didžiojoje Britanijoje buvo užregistruotas Vilhelmo Normano (Wilhelm Normann) vardu 1903 metais. Ši technologija buvo sėkmingai įdiegta maisto pramonei, nes  iš dalies hidrinti maisto riebalai daug privalumų. Jie pigesni, lėčiau genda už gyvūlinės kilmės riebalus, patogūs pakuoti, vartoti konditeriniam kepimui, gaminti margarinus ir kitus tepamus riebalų mišinius, kurių skonis ir konsistencija primena sviestą. Mūsų prekystaliuose yra nepaprastai gausus tokių produktų asortimentas (2 pav.).

Svarbu žinoti, kad gaminant hidrintus riebalus, mažinamas jų acilinių grandinių nesočiųjų ryšių skaičius. Tuo metu susidaro gamtiniams riebalams nebūdingi vadinamieji riebalų rūgščių nesočiųjų ryšių trans-izomerai. Iš dalies hidrintiems, dirbtiniams riebalų izomerams būdinga tiesi acilinės grandinės konformacija, skirtingai nuo išlenktos gamtinių nesočiųjų riebalų rūgščių grandinių cis-konformacijos (2 pav., [8]). Būtent tai stipriai mažina dirbtinių riebalų skystumą.

 

 

2 pav. Margarinai ir augalinių riebalų neprisotintųjų ryšių cis ir trans-izomerijos pavyzdis.

 

Trans-riebalais (anglų k. – trans fat) vadinami riebalai, kurių nesočioje acilinėje grandinėje yra nors vienas trans-konformacijos ryšis. Teigiama, kad vidutiniškai dirbtinių trans-riebalų įnašas sudaro iki 3 procentų suvartojamų kalorijų kiekio. Daugiausiai jų yra greitame maiste, margarine ir konditerijos gaminiuose (2 lentelė):

        2 lentelė. Trans-riebalų kiekis maisto produktuose*

 

Trans-riebalų kiekis maisto produktuose

Maisto produktas

 g/100 g

Proc. bendro riebalų kiekio 

Margarino daržovių tepalas

19

19

Kietas margarinas

6-17

15-23

Minkštas margarinas

2-10

5-17

Prancūziškos bulvytės

4-6

28-36

Žuvies biurgeris

3,4

28

Keptas viščiukas

5

25

Pakuoti Tortilos kukurūzų traškučiai

6

22

Pakuoti kukurūzai mikrobangai

3

11

Sausainiai

6

22

Pyragai ir pyragaičiai

3-6

14-28

* lentelei panaudoti [8] teikiami duomenis apie JAV maisto produktus

Natūralūs trans-riebalai iš augalinių riebalų susidaro atrajojančių gyvūnų virškinimo trakte, kur juos gamina simbiontinės bakterijos. Tačiau tokių riebalų kiekis mūsų maiste sudaro tik labai nedidelę dalį – apie 0,5 proc. bendro suvartojamų kalorijų kiekio.

Pradėjus masiškai vartoti daug trans-riebalų turinčius maisto produktus, gana greitai (1957-1961 m.) pasirodė pirmieji nerimą keliantys pranešimai apie kenksmingą jų poveikį sveikatai. Šiuo metu neabejojama tuo, kad trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni ir labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, negu sotieji riebalai, kuriuos 1980 m. periodo dietologijos dogmatikai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais. Iš dalies hidrintuose trans-riebaluose labai mažėja nepakeičiamos augalų a-linoleno (18:3) rūgšties, kuri mažina širdies ligų riziką. 

Daugelis neigiamų trans-riebalų poveikių yra paaiškinami jų sąveika su membranomis, įtaka jų takumui, sekrecijos vyksmams bei įvairių ląstelių (hepatocitų, adipocitų, endotelio, imuninės sistemos) receptoriams [8]. Trans-riebalai sukelia neigiamus kraujo serumo lipoproteinų sudėties pokyčius: didina kraujo tiracilglicerolių, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir lipoproteino Lp(a) kiekį. 2004 m. nustatyta, kad padidinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika susijusi ne tik su trans-riebalų poveikiu serumo lipidams. Epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad  trans-riebalų vartojimas labai skatina uždegimus, didina vėžinių auglių nekrozės veiksnio sistemos aktyvumą, interleukino-6 ir C-reaktyvaus baltymo kiekį. Širdies ligomis sergančių pacientų membranose esančių trans-riebalų kiekis yra proporcingas aktyvintos uždegiminės sistemos veiksnių kiekiui. Priminsime, kad uždegimai yra nepriklausomos ateroskleozės, staigios mirties, širdies nepakankamumo ir diabeto rizikos veiksnys.  Kiti neigiami trans-riebalų poveikiai: blogina endotelio funkcijas ir mažina kraujagyslių elastingumą, mažina ląstelių atsaką į insulino poveikį.

Teigiama, kad trans-riebalai didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką labiau, nei kiti maisto makrojunginiais. Pakanka padidinti jų kieki maiste labai nedaug (iki 2 proc. vartojamo kalorijų kiekio arba 2-7 g per dieną), kad susirgimo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis tikimybė patikimai padidėtų 24 procentais. Staigios mirties nuo širdies ligų riziką 18:2 trans-riebalai didina 3 kartus. Apibendrinant, neigiamas trans-riebalų  poveikis sveikatai sudaro yra rimtesnė problema, negu teršalų ir pesticidų poveikis, kuriam skiriama daug dėmesio. 

Nustačius faktus apie trans-riebalų įtaką sveikatai, daugelio šalių sveikatos apsaugos tarnybos ėmėsi priemonių mažinti jų vartojimą. Nuo 1990 m. JAV maisto prekių gamintojams įvestas reikalavimas maisto prekių etiketėse nurodyti sočiųjų ir nesočiųjų riebalų bei cholesterolio kiekį.  Nuo 1994-2002 m. prasidėjo rekomendacijų vartoti mažiau trans-hidrintų augalų riebalų maistui gaminti kampanija. 2003 m. JAV Maisto ir vaistų tarnyba FDA paskelbė, kad nuo 2006 m. bus privalomas reikalavimas maisto prekių etiketėse nurodyti trans-riebalų kiekį. 2004 m. Danija paskelbė ribojanti trans-riebalų vartojimą, skelbdama, kad hidrintų augalų riebalų kiekis maisto produktuose neturi būti didesnis negu 2 procentai. Panašių priemonių netrukus buvo imtasi Norvegijoje, Suomijoje ir Olandijoje. Šiose valstybėse pavyko sumažinti trans-riebalų ir sočiųjų riebalų kiekį maiste. 2006 m. JAV maisto produktų gamintojams rekomenduota vartoti kitas riebalų rūšis, siekiant sumažinti trans-riebalų kiekį maisto produktuose tiek, kad jų energetinė vertė nesudarytų daugiau kaip 1 proc. vidutinio vartotojo paros kalorijų dalies.  

Kokia šių ribojančių priemonių sekmė? 2006 m. buvo paskelbtas įdomus Danijos mokslininkų straipsnis, lyginantis trans-riebalų kiekį įvairių šalių ir miestų greito maisto restoranų McDonaldo ir KFC patiekaluose [9]. McDonaldo tinkle mažiausiai trans-riebalų bendram riebalų kiekiui nustatyta Danijoje – 2% (Olandijoje – 13%, Ispanijoje – 14%, Čekijoje ir Rusijoje – po 15%), daugiausiai – JAV – 34% (Peru – 33%, Didžiojoje Britanijoje – 31%, Pietų Afrikoje – 29% ir Lenkijoje – 26%). KFC tinklas mažiausiai trans-riebalais maitina Vokietijos – 2%, (Rusijos – 2,4%, Danijos – 4%, Didžiosios Britanijos – 4%,) vartotojus, tačiau kitose šalyse šio tinklo teikiamas maistas gerokai mažiau sveikas nei McDonalds: Vengrijoje ir Lenkijoje trans riebalų kiekis siekė net 66 %, Peru  – 63%, Čekijoje  – 60%. Tokios publikacijos turėtų būti plačiau viešinamos visuomenei, nes vaizdžiai liudija, kad maisto produktų kokybę lemia gamintojų sažingumas ir geranoriškumas, kuris priklauso ne tik nuo maitinimo paslaugų tinklo, bet ir nuo konkretaus gamintojo atsakingumo kontrolės. Bet kurio atveju, beveik pusė greito maisto restoranų pasaulyje dar vis tiekia savo klientams trans-riebalų dozes, galinčias 25 % didinti širdies ligų riziką.

Google paieškos metu galima rasti  informacijos lietuvių kalba apie trans-riebalų poveikį sveikatai ir net LR Aplinkos apsaugos ministerijos Standartizacijos departamento nuorodas į standartizuotą jų nustatymo metodiką [10]. Tačiau neteko girdėti, kad būtų paskelbti duomenys apie trans-riebalų kiekį Lietuvos vartotojui siūlomuose vietiniuose ar importinuose maisto  produktuose, greito maisto restoranuose. Galima stebėtis ir tuo, kodėl Lietuvos gydytojai taip neaktyviai informuoja  visuomenę apie šią svarbią mitybos problemą.

3. Saldieji, gazuotieji gėrimai...

Bulvių traškučiai kelia troškulį. Atsigerkime. Ką rinksitės iš siūlomų parduotuvės prekystalyje gėrimų (1 pav.)? Nesuklysime išvardiję populiarius gazuotus vandenis, saldintus gėrimus – Coca cola, Pepsi, Ice tea, Nestea ar sultis... Suvartojama daugybė šių produktų. JAV pagaminama apie 200 l tokių gėrimų vienam vartotojui per metus. Kokie masinio vartojimo padariniai?

Saldžių gėrimų vartojimas apčiuopiamai didina suvartojamų kalorijų skaičių – jų teikiamos kalorijos sudaro iki 7 proc. vidutinio amerikiečio dietos energetinės vertės ir net iki 10-15 proc. paauglių suvartojamo kalorijų kiekio [11]... Su saldžiaisiais gėrimasi vaikai gauna dešimtys šaukštelių papildomo cukraus (sacharozės ir fruktozės) per dieną. Išsivysčiusiose šalyse tokių gėrimų buvo daugiausiai suvartota 1998 m., kai jie buvo didele dalimi pakeitę pien1 ir pieniškus gėrimus. Pradėjus visuomenę informuoti apie neigiamus nuolatinio jų vartojimo padarinius,  šiuo metu jų geriama gerokai mažiau, daugiau renkamasi mažai kalorijų turinčius „dietinius“ gėrimus arba vandenį. Svarbu ne tik tai, kad tai papildomos kalorijos, bet ir tai, kad jos „tuščios“, t.y., pakeitus pieną saldžiaisiais gėrimais, organizmas lieka be naturalių vitaminų ir mineralų.

Kokius padarinius sukelia pomėgis dažnai malšinti troškulį skaniais saldžiaisiais gėrimais? Pirmiausiai – didesnis kalorijų kiekis lemia viršsvorį ir nutukimą, metabolinį sindromą, kurie yra diabeto, širdies ligų rizikos veiksniai [12]. Be to, mokslininkai patikimai įrodė, kad vaikams, kurie vartoja daugiau saldžių gėrimų, greičiau genda dantys. Pakeitus šiais gėrimais pieną, trūksta kalcio, cukrus skatina mikroorganizmų augimą, o rūgštys – dantų eroziją. Gėrimų sudėtyje esantys dažikliai taip pat veikia vaikų sveikatą, pavyzdžiui, geltonasis maistinis dažas Nr. 5 slopina dėmesį, kai kuriems individams sukelia astmą, alergines reakcijas.

Kita problema susijusi su kalcio ir mineralų stoka yra patikimai padidėjęs vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių polinkis osteoporozei, mažesnis kaulų tankis. Dėl to patikimai didėja kaulų lūžių tikimybė. Coca cola sudėtyje yra fosforo rūgšties druskų, kurios slopina kalcio pasisavinimą, skatina inkstų akmenų susidarymą ir didina lėtinių inkstų ligų riziką. Vyrams saldžiųjų gėrimų vartojimas patikimai didina rizika sirgti podagra (kavos vartojimas – mažina) ir kasos vėžiu, moterims – II tipo diabetu.

4. Vaistinių produktai

Perskaitę tris pirmuosius skyrelius, turėtumėte susirūpinti savijauta. Tikrai esate ragavę kepinių su trans-riebalais, bulvių traškučių, gėrę saldžių gaiviųjų gėrimų. Užsukite į vaistinę – jų dabar yra ant kiekvieno kampo. Be jokio recepto jums siūloma fantastiška gausa priemonių sveikatai gerinti. Pabandykime aptarti tokius iš jų, kurie lyg ir nekelia ypatingų abejonių. Kiekvienas išsilavinęs pilietis žino apie kasdien vartotinus vitaminus ir mineralus... Ir iš tiesų, jie vartojami gana masiškai – apie 20-30 % žmonių polivitaminus vartoja kasdien, nes juos pasiekia daug bendro pobūdžio informacijos apie vaisių, daržovių bei polivitaminų ir mineralų apsauginį poveikį nuo lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų.

Tačiau mažai kas įvertina šių maisto papildų tikslaus dozavimo svarbą, būtinybę derinti maisto papildus, taip pat jų sąveiką su kitais turinčiais sveikatai įtakos veiksniais, gyvenimo būdo poveikį. Mokslinės literatūros analizė šiais klausimas taip pat sudėtinga. Negalima apsiriboti keletu straipsniu, nes tikrai rasite prieštaringų nuomonių. Įvertinus oponuojančių  pusių argumentus, tampa akivaizdu, kad tik didelės apimties ilgalaikiai tyrimai, o ne atskirus pastebėjimus publikuojantys straipsniai gali įtikinamai atsakyti į klausimus apie plačiai reklamuojamų maisto papildų, polivitaminių, fitohormonų, antioksidantų poveikį sveikatai. Tiesa yra ta, kad šie dalykai iki šiol nėra gerai ištirti. Bet šios vertybės – jau ant jūsų stalo. Pateiksime keletą pavyzdžių, kurių tikslas yra įtikinti skaitytoją, kad reikia idėmiai ir nuolat domėtis informacija apie vartojamų papildų naudą.

Pavyzdžiui, ar žinote, kad b karotenas su retinolio palmitatu net 39% didino rūkančių vyrų susirgimus plaučių vėžiu? Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kuriais įrodyta, kad kitų antioksidantų ir vitamino C vartojimas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, įvairaus vėžio formų, kataraktos [13,14]. Tačiau esant pereinamų metalų jonams, vitaminas C gali veikti kaip prooksidantas ir labai aktyviai generuoti kenksmingus laisvuosius radikalus. Todėl jo vartojimas turėtų būti labai atsargus, esant geležies ar kitų metalų jonų apykaitos sutrikimams.

Yra teigiančių, kad nuolatinis didelių vitamino C dozių vartojimas ilgina gyvenimą, padeda aktyvinti imuninę sistemą. Neskubėkite jais tikėti – pabandykite rasti apie tai straipsnių rimtuose moksliniuose žurnaluose. Deja, nepavyks. Atvirkščiai. Tiriant vitamino C, esančio vaisiuose ir daržovėse, vartojimo poveikį, jokių neigiamų poveikių nebuvo nustatyta. Tačiau buvo pastebėti tam tikri neigiami reiškiniai, susiję su didelių vaistinio vitamino C preparato dozių vartojimu. 1998 m. buvo paskelbti duomenys, kad didelės vitamino C dozės gali sukelti DNR mutacijas, 2001 m. – lipidų peroksidacijos produktų genotoksinų susidarymą. Paprastai vitamino C daug yra diabetikų kraujuje. Vitaminas C gali skatinti jų baltymų glikinimą. 2004 m. paskelbta, kad didesnės dozės vitamino C postmenopauzės tarpsniu didina diabetu sergančių moterų mirtingumą nuo širdies ligų. Vitamino C preparatų vartojimas šiai populiacijos grupei yra nerekomenduojamas.       

Siekiant įvertinti, kaip vitaminas E veikia įvairias ląsteles, atliktas įspūdingas kiekis mokslinių tyrimų, kurie atskleidė didelį farmakologinio taikymo potencialą. Tačiau didelės apimties epidemiologinius tyrimu metu buvo nustatyta, kad vitamino E papildų vartojimo poveikis priklauso nuo kitų veiksnių – amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, ligų konteksto, derinimo su kitais papildais. Dėl pastebėto poveikio heterogeniškumo rekomendacijos taikyti vitamino E papildus bendrai populiacijai susilaukė aštrios kitų mokslininkų kritikos [15]. Kinijos gyventojams, kurių dietos mitybinė vertė yra ribinė, kelių vitaminų (Vitaminio E ir b karoteno) ir mineralų priedai 13 % mažino mirtingumą dėl vėžinių susirgimų (ypač –  jaunesnių žmonių). Vitaminas E gerino rūkančių ir turinčių padidintą cholesterolio kraujo koncentraciją vyrų kraujagyslių funkcijas.

Tačiau ne visų tyrimų metu nustatyti teigiami vitamino E poveikiai. Pavyzdžiui, vitamino E vartojimas turi neigiamą poveikį plaučių uždegimo ir peršalimo tikimybei, priklausomai nuo rūkančiojo amžiaus ir kitų savybių, didina tuberkuliozės susirgimo riziką tarp stipriai rūkančių vyrų [15]. Vitaminas E nemažina vyresnių žmonių sergamumo kvėpavimo takų uždegimais, tačiau stiprina simptomus ir ilgina ligos trukmę.

Vaistiniai vitamino E preparatai turi daugiausiai a-tokoferolio, kurio poveikis skiriasi nuo didžiają dalį vaisiuose, daržovėse ir riešutuose sudarančio g-tokoferolio poveikio. Vaistinės formos vitamino E pasisavinimas yra labai mažas – į organizmą pereina tik 5 % vaistiniame preparate esančio vitamino E. Tačiau vaistinės formos vartojimas gali mažinti žmonių organizme cirkuliuojančios natūralesnės vitamino E formos (g-tokoferolio) koncentraciją...

Tai keli pavyzdžiai apie populiariausių maisto papildų vartojimo ypatumus, kurie turėtų padėti suprasti, kad nereiktų beatodairiškai vartoti visiems siūlomas vaistinių lentynose vertybes. Daugelio iš jų poveikis yra nustatytas tiriant ląsteles ir eksperimentinius gyvūnus, iš dalies – yra žinių apie poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau vartotojai turi žinoti, ar atlikti didelės apimties ilgalaikio poveikio tyrimai, patvirtinantys preparato veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, kad labai didelę įtaką tam tikros medžiagos poveikiui gali turėti kiti veiksniai (genetiniai ypatumai, mityba, gyvenimo būdas, ligos, kitų preparatų vartojimas), reiktų atsiminti, kad beveik visi preparatai gali turėti kenksmingų poveikių tam tikroms žmonių populiacijos grupėms.        

 

 Tai ką gi reiktų valgyti?

Nors demografinė padėtis Lietuvoje kelia didelį nerimą, neteko girdėti, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl sąryšio tarp vyraujančių mitybos įpročių ir labai trumpos (beje, vyrų – net trumpėjančios: nuo 66 m. iki 65 m. 2008 m.) vidutinės gyvenimo trukmės. Pasaulyje panašūs tyrimai atliekami seniai.

1950 m. Ansel Keys paskelbė „Septynių šalių tyrimo“ rezultatus, kurie atskleidė, kad, lyginant su vidutine 7 šalių statistika, Graikijos Kretos salos gyventojai daug mažiau serga širdies ligomis ir vėžiu ir ilgiau gyvena, nepaisant riebaus maisto vartojimo. Panaši dieta ir sveikatos stovis būdingi ir likusios Graikijos dalies bei Pietų Italijos gyventojams. Apie 1960-uosius buvo teigiama, kad tai paaiškinama tradiciniais šio regiono mitybos įpročiais. Svarbiausi  vadinamosios „Viduržemio jūros dietos“ ypatumai yra šie:

·        augalinio maisto (vaisiai, daržovės, grūdai, riešutai, ankštiniai augalai) gausa;

·        alyvuogių aliejus – svarbiausias riebalų šaltinis;

·        vidutinis žuvies ir vištienos ir mažas – raudonosios mėsos vartojimas;

·        saikingas vyno vartojimas (su maistu).

„Viduržemio jūros dietos“ poveikį sveikatai patvirtino ir 1994 m. žurnale „Lancet“ paskelbti  klinikinių Lyon Diet Heart tyrimų rezultatai [16]. Daugiau kaip šeši šimtai miokardo infarktą turėję savanoriai pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes – vieni maitinosi Viduržemio jūros dietos stiliumi (daugiau vaisių, daržovių, žuvies, mažiau raudonos mėsos, paprastą margariną pakeisti turinčiu daug a-linoleno rūgšties, siekiant imituoti Kretai būdingus riebalus), kontrolinė grupė pasirinko tipišką Amerikos sveikatos asociacijos I etapo dietą.  Praėjus 27 mėnesiams, pirmojoje grupėje buvo užregistruotas 73 % mažesnis širdies sutrikimų atvejų skaičius ir 70 %  mažesnis bendras mirtingumas, lyginant su kontroline grupe.

Vėliau buvo atlikti kiti panašūs tyrimai, siekiant įvertinti tam tikrų  „Viduržemio jūros dietos“ komponentų įtaką, tačiau jų bendra išvada yra tikrai įdomi. Nebuvo galima nustatyti patikimo kažkurio vieno iš dietos sandų poveikio, taigi neabejotinas teigiamas bendras dietos poveikis greičiausiai yra kompleksinis, lemiamas nuolatinio daugelio jos sudedamųjų dalių derinio, esant didelei sinergistinio poveikio (veiksniai stiprina vienas kito įtaką) tikimybei.

Su vaisiais, daržovėmis ir riešutais (kurie turi daug vitamino E) gaunami vitaminai yra veiksmingesni už pirktinius vaistinių preparatus, nes pasisavinimui ir poveikiui gali būti svarbi naturali cheminė forma ir derinys su kitomis medžiagomis. Todėl daug vaisių ir daržovių turinti dieta yra sveikesnė, negu nei atskirų jų cheminių sudedamųjų dalių vartojimas. Vėžio riziką daug efektyviau mažina fenolinių augalų cheminių junginių, vitaminių, skaidulų, indolo, seleno deriniai, nei atskiri junginiai. Vėžio rizikai sumažinti sveikatos apsaugos organizacijos rekomenduoja valgyti šviežius vaisius ir daržoves ne mažiau kaip 5 kartus per dieną. 

Javų grūdai yra puikus skaidulų ir termiškai neapdorotų angliavandenių šaltinis (apdorojant juos didelėje temperatūroje, susidaro akrilamidas). Augalai taip pat yra svarbus mononeprisotintųjų ir polineprisotintųjų riebalų šaltinis, kuriais rekomenduojama kuo daugiau keisti trans-riebalų turinčio margarino ir prisotintųjų riebalų turinčius gyvulinės kilmės gaminius. Teigiamą poveikį sveikatai turinčios a-linoleno rūgšties yra ne tik alyvuogių, bet ir rapsų aliejuje.

Kokie yra tradicinės lietuviškos dietos ypatumai? Lietuvos gyventojai mano, kad jie maitinasi teisingai, o informaciją apie sveiką maistą jiems teikia televizija [18]... Iš tiesų, gal įpratusi prie bulvių patiekalų su spirgučiais, riebaus kefyro šaltibarčių, sviesto, raudonos mėsos tauta po truputį keičia nuostatas apie sveiką maistą, pradeda daugiau vartoti vaisių, daržovių, augalinio aliejaus?

Idomu, kada Lietuva įves privaloma maisto produktų žymėjimo apie juose esančių trans-riebalų kiekį reikalavimą? Įdomu pastebėti, kad Lietuvoje parduodamų lietuviškų margarinų etiketėse nurodomas trans-riebalų kiekis (3 pav.), tačiau importinių – ne.

Negalime nepripažinti, kad be tipiško lietuviško valgiaraščio, turime kitų priešų... Amerikietiškosios dietos elementai jau įsiveržė į mūsų kasdienybę. Pasaulio dietologai neigiamai vertina amerikietiškuosius mitybos įpročius ir nerimauja dėl jų invazijos į Viduržemio jūros regiono gyventojų mitybą.

Trans-riebalų turinčius kepinius, bulvių traškučius ir saldžiuosius gėrimus rekomenduojama šalinti iš mokyklose esančių užkandžių automatų asortimento. Lietuvoje taip pat pradedama rūpintis moksleivių mityba mokyklose, tačiau rekomendacijos nevartoti bulvių traškučių ir saldžiųjų gėrimų Lietuvos moksleiviams maitinti kol kas grindžiamos tik argumentais apie sauso maisto poveikį sveikatai, daugėjančiais vaikų virškinimo sistemos sutrikimais. Visuomenė turėtų būti plačiau informuojama apie tariamus greito, patogaus ir skanaus maisto mitybinius privalumus, o tiksliau – tiesioginį kenksmingumą sveikatai, su jų nuolatiniu vartojimu susijusią riziką ateityje sirgti visomis su nutukimo bei ilgalaikio kancerogenų poveikiu susijusiomis ligomis.

 

3 pav. Pagirtina lietuviško margarino gamintojų iniciatyva

Atlikta nemažai sociologinių tyrimų, kurie padėjo nustatyti, kad vyresni tėvai labiau kontroliuoja vaikų maitinimosi įpročius, siekdami įteigti tiesas apie populiarių tačiau nesveikų maisto produktų vartojimo kenksmingumą. Jaunesni tėvai jau nepajėgia sau ir vaikams kelti didesnių reikalavimų, linkę nuolaidžiauti. Idomu tai, kad prasto maisto vartojimo tikimybė susijusi su asmens arba vaiko motinos išsilavinimu ir su tuo, kiek asmuo praleidžia laiko žiūrėdamas televizijos programas (prasto maisto reklamas).

Ar Lietuvos gyventojų įsitikinimas apie savo mitybos teisingumą taip pat pagrįstas televizijos laidų įtaiga?

Literatūra:

[1] http://www.ideafinder.com/history/inventions/potatochips.htm

[2] http://www.select-ware.com/fries/docs/history.html

[3] http://articles.mercola.com/sites/articles/archive/2007/02/10/more-reasons-to-avoid-potato-chips.aspx

[4] http://www.livestrong.com/video/2486-healthy-food-choices:-potato-chips/

[5] http://thetaoofgoodhealth.com/horrible-stuff-in-your-french-fries-and-potato-chips-11/

[6] http://www.slv.se/templates/SLV_Page.aspx?id=15879&epslanguage=EN-GB

[7] http://www.cfsan.fda.gov/~dms/acryplan.html

[8] Mozaffarian D, Katan MB, Ascherio A, Stampfer MJ, Willett WC. Trans fatty acids and cardiovascular disease. N Engl J Med. 2006;354(15):1601-13.

 [9] Stender S, Dyeberg J, Astrup A. High levels of industrially produced trans-fat in popular fast foods. N Engl J Med. 2006; 354(15):1650-1652.

[10] http://www.lsd.lt/standards/tb.php?tbid=47&jobid=2

[11] http://www.cspinet.org/liquidcandy/

[12] Wang YC, Bleich SN, Gortmaker SL.Increasing caloric contribution from sugar-sweetened beverages and 100% fruit juices among US children and adolescents, 1988-2004. Pediatrics. 2008;121(6):e1604-14

[13] Carr AC, Frei B. Toward a new recommended dietary allowance for vitamin C based on antioxidant and health effects in humans. Am J Clin Nutr. 1999;69(6):1086-107.

[14] Lee KW, Lee HJ, Surh YJ, Lee CY. Vitamin C and cancer chemoprevention: reappraisal. Am J Clin Nutr. 2003;78(6):1074-8.

[15] Hemilla H., Miller ER. Evidence-based medicine and vitamine E supplementation. Am.J. Clin. Nutr. Am J Clin Nutr. 2007;86(1):261-2.

[16] deLorgeril M, Renaud S., Mamelle N., et.al. Mediterranean alpha-linolenic acid-rich diet in secondary prevention of coronary heart disease. Lancet. 1994;343,1454-9.

[17] http://www.balsas.lt/naujiena/199894


Naturales Scientiae Omnibus