Kurkime ateitį drauge!

Dr. Zita Gasiūnaitė

Baltijos pajurio aplinkos tyrimu ir planavimo instututas (BPATPI)

LAGŪNOS

 

Apie 13 % Pasaulinio vandenyno kranto linijos užima lagūnos- nerijomis nuo jūros atskirti pusiau uždari vandens telkiniai. Tai labai specifinės ekosistemos, besiskiriančios nuo kitų vandens telkinių tiek savo morfologinėmis ar hidrodinaminėmis charakteristikomis, tiek čia gyvenančių bendrijų ypatumais. Viena iš tokių lagūnų yra Kuršių marios- didžiausia lagūna Europoje.

 

Išskirtinis lagūnų bruožas- nuolatinis gėlo ir druskingo vandens maišymasis. Vandens druskingumas lagūnose svyruoja nuo visai gėlo iki okeaninio, o pati vandens masių dinamika priklauso tiek nuo upių nuotėkio, vyraujančių vėjų ar potvynių ir atoslūgių sukeliamų vandens srovių. Tokioje nevienalytėje aplinkoje gali gyventi tik plačias adaptacijos ribas turintys organizmai, mažai jautrūs nuolat kintančiam vandens lygiui ir druskingumui.

 

Dugno bendrijos atoslūgio metu Ria Formosa lagūnoje (Portugalija)

Lagūnos yra seklūs vandens telkiniai, kurie paprastai veikia kaip maistmedžiagių, atitekančių su upių vandeniu, gaudyklės. Maistmedžiagės kaupiamos dugno nuosėdose, įjungiamos į ekosistemos apykaitos ciklus ir, susiklosčius tinkamoms sąlygoms, sukelia masinį planktono dumblių ir melsvabakterių vystymąsi- vandens žydėjimus. Dumbliai, savo ruožtu, naktimis suvartoja vandenyje ištirpusį deguonį, kurio trūkumas gali būti pražūtingas žuvims ir kitiems jautresniems vandens organizmams. Be to, kai kurios žydėjimus sukeliančios rūšys gali gaminti sunkiai skaidomas toksines medžiagas, vėliau mitybos grandine keliaujančias iki žuvų ar akvakultūrose auginamų moliuskų.

         

Žydėjimas Kuršių mariose

 

Dėl savo didelio produktyvumo, prilyginamo drėgniems tropikų miškams, lagūnos žmonijos istorijoje visada buvo labai svarbios kaip resursų šaltinis. Šalia jų kūrėsi gyvenvietės, tiek anksčiau, tiek šiais laikais čia intensyviai vystoma žvejyba ir akvakultūra. Taigi natūralu, kad lagūnų išteklių kokybės, jų valdymo bei kitos aplinkosauginės problemos yra itin aktualios. Lagūnos dažnai yra svarbios kaip buveinės perintiems ar migruojantiems paukščiams, čia praeina žuvų migracijos keliai, sutinkamos retos augalų ir gyvūnų rūšys. Iki šiol aplinkosauginėje srityje lagūnoms buvo taikomos neadaptuotos rekomendacijos, iš tiesų tinkančios tik gėlavandenėms ar jūrinėms ekosistemoms. Tai nėra teisinga ir ši problema dabar sprendžiama tarptautiniu mastu kaip viena aktualiausių įgyvendinant Europos Sąjungos Vandens Direktyvą.

     

Ištekliais dalijasi paukščiai ir žmonės. Atoslūgis Ria Formosa lagūnoje (Portugalija)

 

 

Akvakultūra Oulidia lagūnoje (Marokas)

 

Nepaisant  to, kad lagūnų tyrimams pastaruoju metu yra skiriamas itin didelis dėmesys, daugelio čia vykstančių procesų dėsningumai dar nėra gerai žinomi. Lagūnų ekosistemų tyrimai yra gerokai sudėtingesni, negu gėlo vandens telkinių ar jūrų- aplinkos sąlygos čia itin greitai keičiasi, srovių režimas lagūnose paprastai yra labai sudėtingas ir nepastovus, gėlo ir jūrinio vandens maišymosi zona nuolat keičia savo erdvines charakteristikas. Taigi, net elementariausių lagūnose vykstančių procesų išaiškinimui paprastai yra reikalingos gerokai didesnės darbo sąnaudos bei investicijos. Lagūnų tyrimai šiuo metu yra laikomi prioritetiniais, o mokslinės institucijos kuria neformalius bendradarbiavimo tinklus, skirtus efektyvesniam tyrimų organizavimui LaguNet, BALOON, CORILA.

Viena iš geriausiai ištirtų Europos lagūnų- Venecijos lagūna (Italija)

 


Naturales Scientiae Omnibus